Kaip tvarkyti slaptažodžius neatsimenant nė vieno: patikimi būdai, kurie tinka daugumai naudotojų

Skaitmeninėje kasdienybėje turime vis daugiau paskyrų: nuo elektroninio pašto ir banko iki įvairių parduotuvių ar valstybinės e. paslaugų sistemos. Kiekvienai reikalingas atskiras, stiprus ir ne kartojamas slaptažodis, tačiau realybėje daugelis vis dar naudoja tą patį ar labai panašų kodą kelioms vietoms.

Tai patogu, bet pavojinga: jei vienoje svetainėje įvyksta duomenų nutekėjimas, atsiduria pavojuje ir kitos paskyros. Laimė, yra keletas patikrintų būdų, kaip tvarkyti slaptažodžius taip, kad neprireiktų atsiminti dešimčių skirtingų kombinacijų ir kartu išlaikyti gerą saugumo lygį.

Ko tikrai nereikėtų daryti su slaptažodžiais

Prieš kalbant apie gerus sprendimus, verta trumpai aptarti įpročius, kurie kelia didžiausią riziką. Silpniausias variantas, su kuriuo vis dar dažnai susiduria saugumo specialistai, yra labai lengvi ir numanomi slaptažodžiai: gimtadieniai, „123456“, „qwerty“, augintinio vardas.

Antroje vietoje pagal riziką yra slaptažodžių kartojimas. Net jei vienas kodas atrodo stiprus, naudojant jį visur, užtenka vienos pažeidžiamos paslaugos, kad atsidurtumėte keblioje situacijoje. Trečias pavojingas įprotis, ypač darbe, yra slaptažodžių siuntimas kolegoms per el. paštą ar žinutes, nes nežinia, kur ir kiek laiko tokia informacija bus saugoma.

Nuo ko pradėti: vienas stiprus pagrindinis slaptažodis

Jei naudojate slaptažodžių tvarkyklę (apie jas plačiau žemiau), jums reikės vieno ypatingai stipraus kodo, kuris atrakins visą likusį rinkinį. Šį pagrindinį slaptažodį verta sugalvoti atsakingai, nenaudoti jo niekur kitur ir nesidalinti su niekuo.

Patogu kurti ilgesnes slaptažodžių frazes iš kelių nesusijusių žodžių, pridėti skaičių ir specialių simbolių. Pavyzdžiui, sakinys, kurį lengva įsiminti tik jums, kartu su keliais pakeitimais, gali virsti itin sunkiai atspėjamu kodu, kurio nereikės užsirašyti.

Kas yra slaptažodžių tvarkyklė ir kuo ji naudinga

Slaptažodžių tvarkyklė yra programa arba naršyklės funkcija, kuri saugiai saugo jūsų prisijungimo duomenis ir automatiškai juos įrašo, kai jungiatės prie svetainių ar programų. Vietoj kelių dešimčių skirtingų kodų jums tereikia prisiminti vieną, su kuriuo atrakinate tvarkyklę.

Daugumą šiuolaikinių tvarkyklių galima naudoti keliuose įrenginiuose, jos sinchronizuojasi tarp kompiuterio, planšetės ir telefono. Tai leidžia patogiai prisijungti iš bet kur, nesuprastinant slaptažodžių ir jų nekartojant.

Integruotos naršyklių ir sistemų slaptažodžių saugyklos

Daugelis žmonių net nepastebi, kad jau naudojasi slaptažodžių tvarkykle. „Google Chrome“, „Microsoft Edge“, „Safari“ ar mobiliosios sistemos turi integruotas saugyklas, kurios pasiūlo išsaugoti prisijungimo duomenis ir vėliau juos automatiškai užpildo.

Šių sprendimų privalumas paprastas: jie yra nemokami, patogūs ir nereikalauja papildomų programų. Tačiau verta skirti laiko saugumo nustatymams, pavyzdžiui, pasirūpinti, kad prie slaptažodžių sąrašo nebūtų galima patekti be papildomo kodo ar biometrinio patvirtinimo.

Atskiri slaptažodžių tvarkymo įrankiai: kada verta pagalvoti

Yra ir atskirų slaptažodžių tvarkymo programų, kurios siūlo papildomas funkcijas: bendrą seifą šeimai ar komandai, slaptažodžių dalijimąsi be matomo teksto, prieigos žurnalus, išplėstus saugumo patikrinimus.

Tokie įrankiai dažnai turi ir nemokamas versijas, kurių daugelio naudotojų poreikiams pakanka. Prieš renkantis, verta pasidomėti, ar paslauga turi gerą reputaciją, aiškią duomenų šifravimo politiką ir ar palaikomi jums svarbūs įrenginiai bei naršyklės.

Kaip susitvarkyti senus ir pasikartojančius slaptažodžius

Jei slaptažodžius keletą metų kūrėte spontaniškai, pirmas žingsnis yra peržiūra. Daugelyje slaptažodžių tvarkyklių yra funkcija, kuri parodo pasikartojančius ar silpnus slaptažodžius ir leidžia juos pakeisti į naujus, sugeneruotus automatiškai.

Patogu pradėti nuo svarbiausių paskyrų: el. pašto, banko, socialinių tinklų ir visų vietų, kuriose saugomi mokėjimo duomenys. Vėliau galima palaipsniui tvarkyti rečiau naudojamas paskyras, pavyzdžiui, įvairias parduotuves ar senus forumus.

Dviejų žingsnių patvirtinimas: papildomas saugumo sluoksnis

Net ir tvarkingai tvarkant slaptažodžius, pravartu įjungti papildomą prisijungimo patvirtinimą. Dviejų žingsnių patvirtinimas paprastai reiškia, kad po slaptažodžio įvedimo dar turite suvesti kodą iš SMS, autentifikavimo programos ar patvirtinti prisijungimą kitu įrenginiu.

Ši apsauga labai naudinga, jei slaptažodis kažkokiu būdu vis dėlto nutekėtų. Įsilaužėliui nepakaktų vien kodo, reikėtų ir papildomo patvirtinimo, kurį kontroliuojate jūs.

Kaip elgtis su slaptažodžiais darbe ir bendrai naudojamose paskyrose

Darbo aplinkoje dažnai pasitaiko bendrai naudojamų prisijungimų, pavyzdžiui, prie socialinių tinklų profilių ar įvairių paslaugų įmonės vardu. Čia ypač svarbu, kad slaptažodžiai būtų keičiami, kai keičiasi darbuotojai, ir nebūtų siunčiami per nesaugius kanalus.

Patogu naudoti tokius įrankius, kurie leidžia dalintis prieiga, bet nerodo paties slaptažodžio. Tokiu atveju kolegos gali prisijungti, tačiau neturi galimybės nukopijuoti kodo ir išsinešti jo vėliau, išėję iš įmonės.

Ar vis dar galima naudoti popierių ir užrašų knygeles

Kai kurie žmonės vis dar jaučiasi ramiau, turėdami slaptažodžius užrašytus fiziniame sąsiuvinyje. Nors tai geriau nei siuntinėti juos el. paštu, toks sprendimas turi trūkumų: užrašai gali pasimesti, būti nufotografuoti ar nukopijuoti nepastebimai.

Jei vis dėlto renkatės popierių, jį vertėtų laikyti užrakintame stalčiuje, nerašyti pilnų paskyrų pavadinimų šalia slaptažodžių ir reguliariai atnaujinti informaciją, kad nebūtų senų ir neveikiančių įrašų, kurie klaidina.

Ką daryti, jei įtariate, kad slaptažodis nutekėjo

Jei pastebite neįprastą veiklą paskyroje ar gaunate pranešimą apie prisijungimą iš nežinomos vietos, nedelskite. Pirmiausia nedelsdami pakeiskite slaptažodį į naują, unikalų ir niekur kitur nenaudotą.

Tuomet peržiūrėkite prisijungimo istoriją, įrenginius, kuriems suteikta prieiga, ir, jei įmanoma, atjunkite visus nepažįstamus. Pravartu prisijungti prie susijusių paskyrų, pavyzdžiui, el. pašto, ir patikrinti, ar ten taip pat neįvyko pakeitimų.

Praktinis planas artimiausioms dienoms

Norint pagerinti savo slaptažodžių tvarkymą, nebūtina visko daryti iš karto. Pirmą dieną pasirinkite ir susikurkite vieną stiprų pagrindinį slaptažodį, įjunkite pasirinktą slaptažodžių tvarkyklę ir įsidiekite ją visuose naudojamuose įrenginiuose.

Per kelias artimiausias savaites, kai tik jungiatės prie kokios nors paslaugos, atnaujinkite joje slaptažodį ir įrašykite į tvarkyklę. Taip pamažu sukursite saugią ir patogią sistemą, kuri nereikalaus nuolatinės įtampos bandant prisiminti, kur koks kodas buvo panaudotas.