JAV ekonomika klesti tik popieriuje? Net ir daug uždirbančios šeimos pripažįsta gyvenančios nuo algos iki algos

JAV ekonomikos statistika atrodo įspūdingai: BVP auga, nedarbas žemas, akcijų rinkos rekordinėse aukštumose. Tačiau vis daugiau vidurinės klasės šeimų – net ir uždirbančių po 90 000–180 000 eurų per metus – pripažįsta gyvenančios nuo atlyginimo iki atlyginimo.

Ekonomistai vis dažniau kalba apie situaciją, kai skaičiai rodo klestėjimą, o kasdienybė – nuolatinę kovą dėl išgyvenimo.

62 savaičių metų paradoksas

Ekonomistas Orenas Cassas su tyrimų grupe American Compass sukūrė vadinamąjį išgyvenimo kainos indeksą. Jis skaičiuoja, kiek savaičių turi dirbti vidutinis darbuotojas, kad išlaikytų tipinę keturių asmenų šeimą.

Į krepšelį įtraukiami baziniai dalykai: maistas, kuklus būstas, šeimos sveikatos draudimas, automobilis darbui ir studijos vaikams. 1985 metais tam pakako maždaug 40 savaičių darbo per metus.

Šiandien toks pats gyvenimo lygis kainuoja apie 62 savaites – daugiau nei vieneri kalendoriniai metai. Tai reiškia, kad net padidėjus atlyginimui nuo maždaug 410 iki 1 100 eurų per savaitę, perkamoji galia smuko.

Didysis ketvertas: būstas, vaikai, sveikata, automobilis

Didžiausią spaudimą šeimų biudžetui daro keturios sritys. Pirmiausia – būstas. Jei anksčiau namas kainuodavo apie tris metines šeimos pajamas, dabar didmiesčiuose tai dažnai viršija penkias ir daugiau.

Pradinė įmoka už vidutinį būstą JAV šiandien gali siekti 70 000–80 000 eurų, sumą, kurios dauguma nuomininkų tiesiog nepajėgia sutaupyti. Po 2008 metų krizės į rinką aktyviai atėjo stambūs fondai, supirkę dešimtis tūkstančių namų ir paverstę juos nuomos verslu.

Vaikų priežiūra tapo dar viena milžiniška eilute. Vidutinės metinės išlaidos vienam vaikui siekia per 12 000 eurų, dviems – per 24 000 eurų, o brangesniuose miestuose gali suvalgyti 30–40 proc. šeimos, uždirbančios apie 90 000 eurų per metus, pajamų.

Sveikatos draudimas irgi brangsta greičiau nei atlyginimai. Vidutinės šeimos draudimo paketas šiandien atsieina apie 23 000–25 000 eurų per metus, iš kurių darbuotojai savo daliai skiria kelis tūkstančius eurų iš atlyginimo.

Be automobilio daug kur JAV dirbti tiesiog neįmanoma. Naujo automobilio lizingo įmoka priartėjo prie 680–700 eurų per mėnesį, o draudimas kainuoja per 1 800 eurų per metus, neskaičiuojant degalų ir remonto.

Skolos, „vibrecija“ ir užstrigusi svajonė

Augančios kainos verčia vidurinę klasę gyventi skolon. Kreditinių kortelių, automobilių ir studijų paskolų likučiai JAV pasiekė istoriškai aukštus lygius, o vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių vėluoja mokėti įmokas.

Apklausos rodo, kad apie pusė daug uždirbančių namų ūkių pripažįsta nuolat nešiojantys kredito kortelių skolą, dažnai tam, kad padengtų kasdienes išlaidas. Esant 18–20 proc. metinėms palūkanoms, net 4 500 eurų skola kasmet kainuoja šimtus eurų, kurie nekuria turto, o tik perka laiką.

Ekonomistai šią nuotaiką vadina „vibrecija“ – kai oficialūs rodikliai žali, bet žmonės jaučiasi gyvenantys nuolatinėje krizėje. Dalis šio jausmo stiprinama socialiniuose tinkluose, kur algoritmai iškelia kraštutinius pavyzdžius ir didina nerimą.

Jaunesnėms kartoms ši realybė ypač skaudi. Pirmojo būsto pirkėjų amžiaus vidurkis JAV jau pasiekė 40 metų, o vis didesnę reikšmę įgyja paveldėjimas, o ne darbas. Tokiu būdu klasikinė Amerikos svajonė – kad vaikai gyvens geriau nei jų tėvai – tampa vis labiau trapi.