Šimtams tūkstančių Vokietijos jaunuolių teks apsispręsti: kariuomenė ar civilis gyvenimas?

Vokietijoje bręsta nauja diskusijų dėl karo ir taikos karta. Nuo 2026 metų visi 18 metų sulaukę vaikinai privalo užpildyti skaitmeninę anketą ir nurodyti, ar jie būtų pasirengę atlikti karo tarnybą Bundesvere. Tai nėra tiesioginis šaukimas, tačiau daugeliui jaunuolių pats laiškas iš kariuomenės tampa simboline riba tarp paauglystės ir suaugusiojo atsakomybės.

Elias iš Brandenburgijos yra vienas iš maždaug 700 000 vokiečių, kurie šiemet sulaukia 18-os. Kartu su bičiuliais jis planuoja abitūros šventę, egzaminus ir studijas, tačiau virš visų šių planų tvyro klausimas: ar teks rengtis uniformą?

Bundesveras ieško naujos kartos

Vokietijos vyriausybė artimiausiais metais gynybai planuoja skirti daugiau kaip 100 milijardų eurų, o Bundesveras siekia padidinti aktyvių karių skaičių nuo maždaug 184 000 iki 260 000. Tam rengiamos kampanijos mokyklose ir karjeros mugėse, kur karininkai demonstruoja ekipuotę, siūlo stipendijas ir geras algas.

Kariuomenė stengiasi prisistatyti kaip modernus darbdavys: siūlo apmokamas studijas, profesinį mokymą, vairuotojo pažymėjimą, stabilias pajamas. Tačiau tyrimai rodo, kad tik apie 10 proc. 16–29 metų jaunuolių apskritai svarstytų tarnybą kariuomenėje. Daugeliui mintis paklusti griežtai hierarchijai ar potencialiai turėti šaudyti į kitus žmones atrodo nepriimtina.

Protestai prieš galimą šauktinių grąžinimą

Diskusijas dar labiau įkaitino kalbos apie galimą visuotinio šaukimo sugrąžinimą. Nors privalomoji tarnyba Vokietijoje buvo sustabdyta 2011 metais, dalis politikų teigia, kad dabartinė saugumo situacija Europoje verčia peržiūrėti šį sprendimą.

Į tai reaguoja moksleiviai ir studentai. Tokie jaunuoliai kaip Neo ir Maxas organizuoja mokyklų streikus, klijuoja plakatus ir ragina bendraamžius nedalyvauti kariuomenės reklamos renginiuose. Jų teigimu, kariuomenė nesąžiningai vilioja paauglius pinigais ir privilegijomis, nors šie dar iki galo nesupranta karo realybės.

Streikai rengiami pamokų metu, todėl dalyviams gresia nepateisintos pamokos ir net prastesni pažymiai. Tačiau protestuotojai tikina, kad tokia pilietinė akcija yra tikresnė politinė pamoka nei įprastos valandos klasėje.

Pareigos jausmas ir abejonės

Vis dėlto dalis jaunuolių jaučia ir pareigą ginti šalį. Tomą traukia medicinos ir gelbėjimo darbas, tačiau jis taip pat svarsto apie tarnybą Bundesvere, mat ten galėtų padėti žmonėms ir jaustis prisidedantis prie valstybės saugumo.

Šeimose dėl to kyla įtampa. Motinos baiminasi, kad sūnūs gali atsidurti fronte, o patys vaikinai svarsto, kas baisiau: žūti ginant savo šalį ar tapti karo auka nieko nenuveikus. Šie moraliniai dileminiai klausimai persmelkia ir mokyklų debatų klubus, ir jaunimo tarybų posėdžius.

Daugelis pabrėžia, kad pirmiausia politikai turėtų labiau girdėti jaunus žmones: sprendžiant dėl klimato, švietimo, socialinio saugumo. Esą sunku prašyti jaunimo žūti už valstybę, kuri, jų akimis, ne visada pasirūpina jų ateitimi.

Tarp vilties ir nerimo vokiečių jaunuoliai šiandien ieško savo atsakymo, ką jiems reiškia lojalumas valstybei, kokia kaina verta ginti demokratiją ir ar kariuomenė yra vienintelis būdas tai daryti.