Medikai įspėja: šis pavojingas širdies užsikimšimas dažnai smogia be jokių simptomų

Žmogus gali nubėgti 10 kilometrų, jaustis puikiai ir neturėti jokių nusiskundimų, tačiau širdies vainikinėse arterijose tuo metu gali tyliai bręsti mirtinai pavojingas užsikimšimas. Medikai tokį užsikimšimą pagrindinėje kairės vainikinės arterijos atšakoje vadina našlės darytoju.

Širdies raumuo sunaudoja itin daug deguonies, todėl priklauso nuo aplink jį apsivijusių vainikinių arterijų tinklo. Ypač svarbi kairioji priekinė nusileidžiančioji arterija, aprūpinanti pagrindinę kairiojo skilvelio dalį. Staigus šios „kamieninės šakos“ užsikimšimas dažnai baigiasi mirtimi.

Kaip švarus vamzdis virsta pavojumi?

Sveika arterija elastinga ir lygi, tačiau aukštas kraujospūdis, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rūkymas ar ilgalaikė didelė apkrova ją lėtai braižo iš vidaus. Organizmas bando šias mikrotraumas taisyti, į pažeistą vietą „atgabena“ mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, prisijungia imuninės ląstelės ir pamažu susiformuoja aterosklerozinė plokštelė.

Priešingai populiariam įsivaizdavimui, arterija neužanka tiesiog siaurėdama iš vidaus. Ilgą laiką ji plečiasi į išorę, todėl spindis išlieka pakankamas, kraujotaka gera, simptomų nėra. Taip žmogus gali turėti daug minkštų, nestabilių plokštelių ir jaustis visiškai sveikas.

Kai plokštelė plyšta

Pavojingiausias momentas – plokštelės dangtelio plyšimas. Staigus kraujospūdžio šuolis ar labai intensyvus fizinis krūvis gali suplėšyti ploną dangtelį, į kraujotaką išsilieja jos turinys. Organizmas tai suvokia kaip atvirą žaizdą ir akimirksniu pradeda formuoti krešulį.

Toks krešulys per kelias minutes gali visiškai užkimšti arteriją. Dėl staiga nutrūkusios kraujotakos ištinka ūminis miokardo infarktas, o pirmasis ligos simptomas pusei vyrų ir maždaug 64 proc. moterų būna staigi mirtis.

Kitas atvejis – dalinis, tarkime, 50 proc. spindį siaurinantis užsikimšimas. Ramybės metu jo poveikis menkas, tačiau didelio krūvio metu širdžiai prireikia „gaisrinės žarnos“ srauto, o susiaurėjusi arterija pajėgi tiekti tik „sodo žarnos“ kiekį. Susidaro deguonies stoka – išemija, dalis ląstelių žūsta ir kraujyje padaugėja troponino.

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Apie reikšmingą, daugiau kaip 70 proc. spindį siaurinantį užsikimšimą dažniausiai praneša fizinio krūvio metu atsirandantis veržiantis skausmas už krūtinkaulio, plintantis į ranką, kaklą ar žandikaulį, kuris pailsėjus atslūgsta. Tai vadinama stabiliąja krūtinės angina – savotiška širdies „check engine“ lempute.

Moterims simptomai dažniau būna netipiniai: nepaaiškinamas nuovargis, dusulys, spaudimas pilvo viršuje, pykinimas ar deginantis jausmas tarsi nuo stipraus rėmens. Staigus, iki tol nepatirtas silpnumas ar bloga nuojauta taip pat neturėtų būti ignoruojami.

Kokie tyrimai padeda išvengti tragedijos?

Vien bendrųjų kraujo tyrimų neužtenka – jie parodo rizikos veiksnius, bet nepasako, ar kraujagyslių sienelėse jau susiformavo pavojingos plokštelės. Vis dažniau rekomenduojamas širdies kalcio kiekio tyrimas – vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija, apskaičiuojanti kalcio skorą. Rezultatas 0 rodo labai mažą artimiausių metų riziką, o didesnis nei 400 – itin didelę.

Dar detalesnė kompiuterinė tomografinė angiografija leidžia pamatyti ir minkštas, dar nesukalkėjusias, bet lengvai plyšti galinčias plokšteles. Kartu su kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrole, reguliariu vidutinio intensyvumo fiziniu aktyvumu tai viena patikimiausių strategijų sumažinti staigaus infarkto riziką.