Diabetas dažnai vystosi tyliai: štai kaip aukštas cukraus kiekis pamažu žaloja organizmą

Diabetas – viena dažniausių medžiagų apykaitos ligų pasaulyje, tačiau daugeliui vis dar neaišku, kuo ši diagnozė tokia pavojinga. Aukštas cukraus kiekis kraujyje ne tik trikdo savijautą, bet ir tyliai ardo gyvybiškai svarbius organus, o pasekmės dažnai išryškėja tik po daugelio metų.

Skaičiuojama, kad diabetu serga daugiau kaip 530 milijonų suaugusiųjų, o ligos atvejų daugėja ir tarp vaikų. Nors genetika svarbi, didelę dalį 2 tipo diabeto lemia gyvenimo būdas – mityba, fizinis aktyvumas ir kūno masė.

Kaip organizmas valdo cukrų?

Pagrindinis „cukraus valdiklis“ organizme yra kasa. Jos beta ląstelės gamina hormoną insuliną, kuris lyg raktas atrakina ląsteles ir leidžia gliukozei iš kraujo patekti į vidų, kur ši naudojama energijai. Kai ši sistema veikia sklandžiai, cukraus kiekis kraujyje išlieka gana stabilus.

Suvalgę angliavandenių, mes pakeliame gliukozės lygį kraujyje, o kasa į tai atsako išskirdama daugiau insulino. Problemos prasideda tada, kai insulino trūksta arba ląstelės nustoja į jį tinkamai reaguoti.

1 ir 2 tipo diabeto skirtumai

1 tipo diabetas – autoimuninė liga, kai imuninė sistema sunaikina kasos beta ląsteles. Organizmas beveik ar visiškai nebegamina insulino, todėl gliukozė lieka kraujyje, o žmogus visą gyvenimą turi leistis insuliną.

2 tipo diabeto atveju insulino dar yra, tačiau ląstelės į jį tampa atsparios. Kasa kurį laiką bando kompensuoti gamindama vis daugiau insulino, bet ilgainiui „perdega“, ir cukraus kiekis kraujyje nuolat išlieka per didelis.

Kodėl aukštas cukrus toks pavojingas?

Ilgalaikis padidėjęs gliukozės kiekis tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles ir nervų ląsteles. Smulkių kraujagyslių pažeidimas akyse gali lemti regėjimo sutrikimus ir aklumą, inkstuose – inkstų nepakankamumą.

Pažeidžiami ir nervai, ypač galūnėse. Atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, skausmas, blogėja jutimai – tai vadinama diabetine neuropatija. Kartu didėja širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto ir insulto rizika.

Ar 2 tipo diabetą galima suvaldyti?

Genetinių veiksnių pakeisti negalime, tačiau riebalinio audinio kiekį – galime. Perteklinis, ypač pilvo ertmėje esantis visceralinis riebalinis audinys išskiria uždegimines medžiagas, kurios silpnina ląstelių reakciją į insuliną.

Numetus svorio, ypač sumažinus visceralinius riebalus, insulino jautrumas dažnai pastebimai pagerėja. Svarbiausi įrankiai – reguliari fizinė veikla ir subalansuota, kalorių perteklių ribojanti mityba, paremta kuo mažiau perdirbtu maistu.

Fizinis aktyvumas veikia dvigubai. Raumenys judėdami gali įsisavinti gliukozę net ir be insulino, o po treniruotės tampa jautresni šiam hormonui. Ilgainiui didėja mitochondrijų ir medžiagų apykaitos fermentų kiekis, todėl organizmas efektyviau tvarkosi su cukrumi.

1 tipo diabetui būtinas insulino pakaitinis gydymas. 2 tipo atveju dažnai pradedama nuo gyvenimo būdo keitimo ir vaistų, tokių kaip metforminas ar kiti naujesni preparatai. Kai kuriems žmonėms pavyksta pasiekti ligos remisiją – cukraus rodikliai normalizuojasi ir nebereikia vaistų, tačiau rizika išlieka, todėl svarbu ir toliau laikytis sveikų įpročių.