Miegas, mokymasis ir telefonai: specialistai įvardijo svarbiausius atminties priešus ir sąjungininkus

Atmintis dažnai laikoma savaime suprantamu dalyku, kol ji ima strigti. Tačiau neurobiologai pabrėžia, kad būtent atmintis yra nematomas siūlas, jungiantis mūsų praeitį, dabartį ir ateities planus. Tai, ką prisimename ir kaip prisimename, formuoja tapatybę, emocijas ir kasdienius pasirinkimus.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad atmintis nėra archyvas, kuriame kartą įrašyta informacija išlieka nepakitusi. Kaskart prisimindami įvykį mes tarsi perrašome jo pėdsaką smegenyse, todėl prisiminimai nuolat kinta.

Kas vyksta smegenyse, kai mokomės?

Heidelbergo universiteto ligoninės neurobiologai aiškina, kad mokantis keičiasi nervinių ląstelių jungtys – sinapsės. Informacijos pėdsakas vadinamas engramu: suaktyvėjus tam tikram neuronų tinklui, sukuriamas prisiminimas, kurį vėliau galima atgaivinti.

Pasak tyrėjų, ne kiekviena patirtis virsta ilgalaike atmintimi. Svarbu trys dalykai: kartojimas, naujos informacijos susiejimas su jau turimomis žiniomis ir emocinis reikšmingumas. Jeigu mokomasi pavargus ar be vidinio susidomėjimo, engramai formuojasi žymiai silpniau.

Didelę reikšmę turi ir miegas. Naktį smegenys „sutvirtina“ dieną įgytą informaciją, todėl mokslininkai rekomenduoja svarbiausią medžiagą kartoti vakare ir tuomet eiti miegoti, vengiant papildomų dirgiklių.

Talentinga atmintis ir kasdieniai iššūkiai

Vokietijos atminties čempionas Johannesas Mallow pasakoja, kad įspūdingi rezultatai nėra genijaus privilegija. Jis pats treniruoja atmintį naudodamas vaizdinius, asociacijas ir vadinamąjį atminties rūmų metodą, kai informacija „išdėliojama“ įsivaizduojamoje erdvėje.

Tokie metodai sėkmingai taikomi ir kasdienybėje: nuo pirkinių sąrašų iki sudėtingų kalbų ar teatrinių tekstų įsiminimo. Aktorė iš Dresdeno pasakoja, kad eilutes įsimena tik tada, kai jos susiejamos su judesiu, erdve ir emocija – tuomet „įsimena ne tik galva, bet ir kūnas“.

Psichiatrai priduria, kad gera atmintis maždaug 50 proc. priklauso nuo genetikos, tačiau likusi dalis – nuo aplinkos, išsilavinimo, fizinio aktyvumo ir nuolatinio mokymosi.

Kai atmintis sugriūva po insulto

Ypač aiškiai atminties svarba atsiskleidžia susidūrus su insultu ar kitais smegenų pažeidimais. Po kelių insultų atminties ir dėmesio sutrikimus patyrusi 50-metė vokietė pasakoja apie kasdienius išbandymus: pamirštus buities veiksmus, nesugebėjimą prisiminti perskaitytos informacijos.

Leipcigo universiteto ligoninės neuropsichologai taiko įvairius reabilitacijos metodus: užduotis virtualioje realybėje, dėmesio ir erdvinės orientacijos treniruotes, veidrodinę terapiją. Tai negrąžina žuvusių neuronų, bet padeda smegenims sukurti naujus ryšius ir iš dalies kompensuoti prarastas funkcijas.

Specialistai sutaria, kad svarbiausia – motyvacija ir nuoseklus darbas. Kuo aktyviau žmogus dalyvauja reabilitacijoje, tuo daugiau šansų, kad kasdieniai įgūdžiai ir bent dalis atminties gebėjimų sugrįš.

Kaip pasirūpinti savo atmintimi?

Neuromokslininkai vis dažniau įspėja apie pavojų per daug pasikliauti telefonais ir skaitmeninėmis užrašinėmis. Smegenims būtina praktika: pačioms koduoti, saugoti ir atkurti informaciją. Priešingu atveju „atminties raumenys“ silpsta.

Ekspertai rekomenduoja reguliariai mokytis naujų dalykų, pakankamai miegoti, daugiau judėti, skirti dėmesio muzikai ir menui, riboti alkoholį ir nuolatinį skaitmeninį triukšmą. Taip sukuriamos sąlygos, kad neuronų tinklai išliktų aktyvūs, o atmintis – lanksti ir patikima.

Nuolatinis mokymasis, pasak mokslininkų, yra degalai, kuriais veikia mūsų atmintis. Kol mokomės ir domimės naujais dalykais, smegenys kuria naujus ryšius, o kartu su jais – ir naujas savo gyvenimo versijas.