Pasaulyje formuojasi pistacijų deficitas: ekspertai perspėja dėl tolesnio kainų šuolio

Pistacijos ilgą laiką buvo laikomos prabangos produktu, siejamu su Persijos virtuve ir Viduržemio jūros regionu. Tačiau šiandien jos tampa globalios įtampos, klimato kaitos ir vandens trūkumo simboliu – kainos artėja prie aukščiausio lygio per beveik aštuonerius metus, o kai kurie konditerijos gaminiai ir tradiciniai patiekalai gali tiesiog išnykti iš meniu.

Vienas svarbiausių veiksnių – karas Irane. Šalis yra antra pagal dydį pistacijų gamintoja pasaulyje, tačiau konfliktai ir sankcijos sutrikdė prekybos kelius, sumažino išvežimus ir paskatino kainų šuolį maždaug 50 proc. Pasaulinėje rinkoje susidarė deficitas, kurį mėgina užpildyti JAV, ypač Kalifornija.

Pistacijų kelias į Kaliforniją

Pistacijos į Kaliforniją atkeliavo tik XIX amžiuje, o moderni industrija išaugo iš vieno Irane surinkto sėklų rinkinio. JAV žemės ūkio departamentas 1929 metais į šalį atgabeno tūkstančius sėklų, iš kurių išsiskyrė veislė Kerman – ji tapo šiuolaikinių Kalifornijos sodų pagrindu.

Šiandien Kalifornija yra didžiausia pistacijų gamintoja pasaulyje. Tokios įmonės kaip „Keenan Farms“ ir „Wonderful“ valdo dešimtis tūkstančių hektarų, nuimdamos šimtus milijonų kilogramų derliaus. Tačiau šis verslas labai brangus ir rizikingas: vien hektaro įveisimas iki pirmojo derliaus gali kainuoti apie 20 000 eurų, o riešutų tenka laukti šešerius metus.

Pistacijoms reikia ir milžiniškų vandens kiekių – daugiau kaip milijono galonų vienam hektarui per vasarą. Tai itin jautri tema Kalifornijoje, kur dažni sausrų ciklai ir ribotas vandens tiekimas. Valstijos vandens projektai, pradėti XX amžiaus viduryje, žadėjo daugiau vandens pietinėms žemdirbystės teritorijoms, bet realūs kiekiai pasirodė mažesni, nei planuota.

Vandens bankai ir smulkieji ūkiai

Didieji augintojai, tokie kaip „Wonderful“, investavo į vadinamuosius vandens bankus – sistemas, leidžiančias lietingais metais sukaupti paviršinius vandenis ir juos panaudoti sausroms užklupus. Tokia infrastruktūra suteikia konkurencinį pranašumą, bet kelia klausimų dėl vandens, kaip bendrojo gėrio, privatizavimo.

Tuo tarpu smulkesni ūkiai atsiduria spaudime. Įsigaliojus Kalifornijos Tvaraus požeminio vandens valdymo įstatymui, ūkininkai nebegali be ribų pumpuoti požeminio vandens. Todėl dalį laukų tenka palikti nedirbamų, kad būtų galima išsaugoti likusius pistacijų ir migdolų sodus. Prognozuojama, kad iki 2040 metų San Choakino slėnyje iš apyvartos gali iškristi apie 900 000 hektarų žemės.

Mažų ūkių atstovai pabrėžia, kad stengiasi laikytis tvarių praktikos principų, bet be stabilaus vandens tiekimo jų verslas tampa loterija. Didieji žaidėjai gali persodinti mažiau pelningus augalus pistacijomis, padidinti derlingumą ir pasinaudoti rinkos pakilimu, o smulkieji rizikuoja išstumimu iš rinkos.

Kultūrinė ir kulinarinė kaina

Pistacijų deficitas ir kainų šuolis jau juntamas virtuvėse. Niujorke veikianti persiškų patiekalų restoranė „Sofreh“ savininkė Nasim Alikhani sako, kad Irano pistacijos tapo beveik neįperkamos net pačioje šalyje, o į JAV jų atkeliauja tik simboliniai kiekiai.

„Dabar žmonės Irane pistacijų nebegali naudoti net tradicijoms, ką jau kalbėti apie gausų naudojimą desertuose – tai būtų pernelyg brangu“, – sakė Nasim Alikhani.

Pistacijos yra svarbi Irano, Turkijos, Sirijos desertų ir šventinių patiekalų dalis. Jei kainos išliks aukštos, desertų kūrėjai bus priversti keisti receptus, pistacijas keisdami pigesniais riešutais. Tai reikštų ne tik skonio, bet ir kultūrinio identiteto nykimą.

Paradoksalu, tačiau kai kuriems vartotojams pistacijos vis dar atrodo palyginti nebrangios, palyginti su jų auginimo kaina ir vandens sąnaudomis. Tokios augintojos kaip Nasim baiminasi, kad už palyginti pigius riešutus kažkas sumoka kitur – tai gali būti smulkūs ūkininkai, išsekę vandens telkiniai ar ekosistemos.

Artimiausiais metais pasaulinė pistacijų rinka turėtų išaugti iki daugiau kaip 7 milijardų eurų vertės. Tačiau jei vandens krizė ir geopolitinės įtampos nesumažės, šis skaičius reikš ne didesnį prieinamumą, o dar didesnę pistacijų, kaip prabangos prekės, transformaciją.