Vatikano paslaptys neduoda ramybės: archyvuose gali slypėti atsakymai apie nacius ir mafiją

Vatikano miestas – mažiausia pasaulio valstybė ir daugiau kaip milijardo katalikų dvasinis centras. Tačiau jo istoriją temdo ne tik didingi sakraliniai statiniai, bet ir įtarimai dėl ryšių su naciais, mafija bei neskaidrių finansų. Dalis atsakymų, manoma, slypi Vatikano apaštaliniame archyve – buvusioje vadinamoje slaptojoje archyvinėje saugykloje.

Archyve saugomi popiežių dokumentai ir korespondencija, sukaupta per kelis šimtmečius. Tyrėjai pabrėžia, kad lotyniškas pavadinimas reiškia „privatus“, tačiau realiai daugelis fondų lieka neprieinami ištisus dešimtmečius. Tai maitina spėliones, jog ten gali būti medžiaga, galinti pakeisti požiūrį į Bažnyčios vaidmenį XX amžiaus istorijoje.

Ginčai dėl karo metų

Didžiausias istorinis ginčas – dėl popiežiaus Pijaus XII laikysenos Antrojo pasaulinio karo metu. Kritikai jį vadina „Hitlerio popiežiumi“ ir kaltina tylėjimu apie Holokaustą bei pernelyg švelniu požiūriu į nacius. Rėmėjai tikina, kad jis slapta padėjo gelbėti žydus, slėpė juos vienuolynuose ir Bažnyčios pastatuose.

Diskusijas kursto ir pavieniai dvasininkų atvejai, kai jie padėjo karo nusikaltėliams pasprukti į Pietų Ameriką. Vis dėlto istorikai pabrėžia, kad tai nereiškia oficialios Vatikano politikos, nors moralinių klausimų dėl Bažnyčios laikysenos išlieka daug.

„Dievo bankininko“ mirtis

Kita tamsi Vatikano istorijos linija – finansiniai skandalai ir įtarimai dėl ryšių su Italijos mafija. Vatikano bankas, oficialiai vadinamas Religinių reikalų institutu, tvarko didžiules Bažnyčios lėšas, bet ilgus metus garsėjo menku skaidrumu.

Vienas garsiausių epizodų – 1982 metais Londone po tiltu rastas pasikoręs italų bankininkas Roberto Kalvis, vadintas „Dievo bankininku“. Jo vadovautas bankas buvo glaudžiai susijęs su Vatikano banku, o vėliau paaiškėjo, kad dingo šimtai milijonų eurų vertės lėšų.

Britų tyrėjai iš pradžių kalbėjo apie savižudybę, tačiau vėlesnės ekspertizės ir Italijos teismų išvados labiau linko į nužudymo versiją. Įtarimai dėl pinigų plovimo, galimos mafijos įtakos ir politinių bei bažnytinių veikėjų įsitraukimo iki šiol ne iki galo išsklaidyti.

Teleskopas Arizonoje ir gyvybė kosmose

Papildomų klausimų kelia ir tai, kad Vatikanas valdo modernią observatoriją JAV Arizonoje. Sąmokslo teorijų kūrėjai tvirtina, esą Šventasis Sostas taip ieško ateivių ar ruošiasi antrajam Kristaus atėjimui iš kosmoso.

Vatikano astronomai šias kalbas atmeta ir pabrėžia, kad observatorija tęsia seną Bažnyčios mokslo tradiciją. Istoriškai popiežiai rėmė astronominius tyrimus, kad tiksliau skaičiuotų liturginį kalendorių, o šiuolaikiniai dvasininkai mokslininkai tiria galaktikas, asteroidus bei meteoroidus.

Įdomu tai, kad ir Vatikano, ir pasaulio astronomai pripažįsta: statistiškai gyvybė kitur Visatoje yra tikėtina. Tačiau kol nėra patikimų duomenų, kalbos apie ateivius, slaptas instrukcijas popiežiui ar „kosminį“ antrąjį atėjimą lieka spėlionių ir fantastikos sritimi.

Galiausiai Vatikano paslaptys atspindi platesnę problemą – kaip suderinti senas, uždaras institucijas su šiuolaikiniais skaidrumo lūkesčiais. Istorikams po truputį atveriami archyvai leidžia tikėtis, kad bent dalis klausimų apie Bažnyčios vaidmenį kare, politikoje ir finansuose artimiausiais dešimtmečiais sulauks aiškesnių atsakymų.