18 šalių aplankiusi mergina atvirai parodė kelionių realybę: ne viskas atrodo kaip internete

Alytuje, kavinėje „Kavos skveras“, Jotvingių gimnazijos abiturientė Liucija Šerelytė pasakoja taip greitai, tarsi kiekviena minutė būtų dar viena istorija. Jos kelionės netelpa į įprastą atostogų rėmą: čia daugiau hostelių, naktų oro uostuose ir netikėtų pažinčių nei kruopščiai suplanuotų maršrutų. Per kelerius metus ji aplankė 18 šalių, dažnai keliaudama viena.

Socialiniuose tinkluose mergina prisistato slapyvardžiu Benamis Kipšas. Pavadinimas gimė iš saviironijos ir patirčių, kai kelionės planai griūdavo, o saugiausia vieta „pernakvoti“ tapdavo oro uosto salė. Tačiau Liucija pabrėžia, kad tokios situacijos jai nėra tragedija, greičiau kelionių realybė, kuri vėliau virsta pasakojimais.

„Esu užsidegusi kelionėmis. O benamis todėl, kad ne vieną kartą teko miegoti ant oro uosto grindų“, – sakė Liucija Šerelytė.

Ji skiria poilsines keliones nuo kelionių, kurios kuriamos dėl patirčių. Pasak Liucijos, poilsinėse dažniau viskas būna „sudėta į lentynas“, o savarankiškose kelionėse tenka spręsti problemas čia ir dabar: nuo vėluojančių skrydžių iki nakvynės paieškų, kai biudžetas tirpsta greičiau nei planuota.

Šis kelionių būdas, anot abiturientės, augina savarankiškumą ir mokėjimą orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Kai keliauji vienas, tenka pačiam planuoti laiką, maršrutus, įvertinti rizikas, o kartu išmoksti lengviau užmegzti kontaktą su kitais keliautojais. Ji sako pastebinti, kad vieni keliaujantys žmonės dažnai greičiau randa bendrą kalbą, nes natūraliai ieško kompanijos ir informacijos.

Pirmasis rimtesnis impulsas keliauti atsirado dar paauglystėje, kai keturiolikos ji išvyko į Portugaliją per „Erasmus+“ patirtį. Vėliau sekė daugiau tarptautinių projektų, kurie leido pamatyti skirtingas šalis ir kultūras ne tik kaip turistui, bet ir per kasdienius susitikimus su bendraamžiais. Tokios programos, pasak jos, jaunam žmogui dažnai tampa realia galimybe keliauti, net kai šeimos biudžetas tam nėra didelis.

„Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“. Kartais organizacijos pasirūpina ne tik apgyvendinimu, bet ir kelionės išlaidomis“, – sakė Liucija Šerelytė.

Liucija atvirai kalba ir apie tai, ko dažnai nesimato socialiniuose tinkluose: ilgas laukimo valandas, nuovargį, nepatogumus ir momentus, kai reikia skaičiuoti paskutinius pinigus. Ji pabrėžia, kad internete kelionės neretai atrodo itin lengvos, tačiau realybėje jos reikalauja planavimo, taupymo ir gebėjimo prisitaikyti.

Pati mergina kelionėms taupo praktiškai: ieško papildomų veiklų, parduoda nereikalingus daiktus, renkasi pigesnes nakvynes ir maršrutus, o taip pat pasinaudoja jaunimui skirtomis mainų ir mobilumo galimybėmis. Ji sako, kad būtent tokia disciplina leidžia keliauti dažniau, nors kelionės ne visada būna patogios.

Kelionės daro įtaką ir jos kūrybai. Liucija mokosi dailės mokykloje, domisi skirtingomis meno formomis ir tikina, kad įkvėpimas dažniausiai ateina ne kelionės metu, o grįžus namo, kai atsiranda laiko apmąstyti patirtis. Tuomet įspūdžiai virsta idėjomis, eskizais ir naujais sumanymais.

Socialiniuose tinkluose ji dalijasi ne tik nuotraukomis, bet ir praktinėmis įžvalgomis apie vietas. Pavyzdžiui, rengia mini pasivaikščiojimo maršrutus Tuniso kurortiniame Hamameto mieste ir apylinkėse, stengdamasi parodyti kasdienį gyvenimą, o ne tik populiariausius objektus. Tokie pasakojimai, pasak jos, leidžia keliones matyti realistiškiau ir naudingiau tiems, kurie planuoja savo pirmąsias savarankiškas išvykas.

Nors 18 aplankytų šalių skaičius skamba įspūdingai, Liucija pabrėžia, kad svarbiausia jai yra ne rekordai. Daug didesnę vertę suteikia žmonės, netikėti nutikimai ir situacijos, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos. Anot jos, net trumpa kelionė gali tapti lūžio tašku, jei tik suteikia pasitikėjimo, kad gali susitvarkyti pats.

„Jeigu turi galimybę, tiesiog pabandyk. Nebūtina iš karto važiuoti labai toli. Net trumpa išvyka gali parodyti, kad sugebi daugiau, negu manei“, – sakė Liucija Šerelytė.

Galbūt todėl pasakojimai apie miegą oro uostuose, vėluojančius skrydžius ar menką biudžetą jos lūpose skamba be dramatizmo. Tai ne nesėkmės, o kelionių dalis, kuri vėliau tampa dar viena priežastimi susikrauti kuprinę ir leistis į kitą maršrutą.