Ieškote sveikatos patarimų internete? Štai kaip paprastai atpažinti neteisingą informaciją

Socialiniuose tinkluose sveikatos ir geros savijautos patarimų gausa jau tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir klaidinančios informacijos rizika. Nauja Pew Research Center apklausa rodo, kad apie 4 iš 10 JAV suaugusiųjų sveikatos informaciją gauna iš socialinių tinklų ar tinklalaidžių.

Tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių ši dalis dar didesnė, todėl ekspertai ragina neskubėti tikėti tuo, kas skamba užtikrintai ir tampa virusu. Tyrėjai taip pat vertino tūkstančius populiarių sveikatos turinio kūrėjų profilių ir nustatė, kad tik apie 4 iš 10 aiškiai nurodo turintys sveikatos specialisto išsilavinimą ar kvalifikaciją.

Kaip tikrinti autoriaus kvalifikaciją?

Specialistai pabrėžia, kad vienas geriausių patikimumo ženklų yra lengvai randama informacija apie kompetenciją: išsilavinimas, licencijos, darbo vieta ar aiškiai apibrėžta specializacija. Jei žmogus prisistato treneriu ar konsultantu, bet nepateikia jokio patvirtinimo, verta suklusti.

Praktikuojantys sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose neretai painiojama asmeninė patirtis ir profesionali rekomendacija. Patirtis gali būti vertinga, bet ji nėra universali, todėl patarimai, pateikiami kaip taisyklė visiems, gali būti netinkami ar net žalingi.

„Turime būti atsargūs su tais, kurie patyrė vieną situaciją ir staiga tampa tos srities treneriais“, – sakė sertifikuota medicininio fizinio aktyvumo specialistė Courtney Babilya.

Kodėl virusiniai teiginiai klaidina?

Ekspertai rekomenduoja pristabdyti, kai įrašas sąmoningai sukelia stiprias emocijas, žada greitą sprendimą arba pateikia sensacingą išvadą per pirmąsias vaizdo įrašo sekundes. Tokia komunikacija dažnai skirta ne informuoti, o išlaikyti dėmesį ir skatinti dalijimąsi.

Net jei turinio kūrėjas turi medicininį išsilavinimą, svarbu įsivertinti, ar jis nekalba už savo kompetencijos ribų ir ar teiginiai atitinka mokslo bendruomenėje vyraujantį sutarimą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kategoriškas frazes, kurios skamba kaip galutinė diagnozė ar vienintelis teisingas kelias.

„Ne visos nuomonės yra vienodos, kai kalbame apie sveikatą, mediciną ar mokslą“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė Fatima Daoud Yilmaz.

Pinigai, reklama ir paslėpti interesai

Socialiniuose tinkluose sveikatos turinys dažnai yra ir verslo modelis: partnerystės, reklaminiai įrašai, mokamos programos ar papildų pardavimas. Tai nereiškia, kad visa informacija automatiškai šališka, bet vartotojui svarbu suprasti, kad finansinis interesas gali daryti įtaką turiniui.

Specialistai pataria atkreipti dėmesį, ar reklama aiškiai pažymėta, ar rekomenduojami produktai pateikiami kaip būtinybė, ir ar neperžengiama riba, kai medicininė problema sprendžiama vien pirkiniu. Atsargumą turėtų kelti ir atvejai, kai nuolat siūlomas tas pats sprendimas labai skirtingoms būklėms.

Ką daryti, kad netaptumėte pasyviu skrolintoju?

Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių sveikatos turinį pamato atsitiktinai, jo specialiai neieškodami, todėl algoritmai gali formuoti įspūdį, jog tam tikri teiginiai yra plačiai patvirtinti. Ekspertai siūlo stabtelėti ir pasitikrinti, ar minimi tyrimai iš tiesų kalba apie tai, ką teigia įrašo autorius.

Jei kyla įtarimas, verta paieškoti platesnio konteksto ir palyginti informaciją su patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijomis. Taip pat naudinga aktyviai valdyti savo srautą, mažinant klaidinančio turinio matomumą platformų nustatymuose.

Galiausiai, prieš keičiant gydymą, mitybą ar pradedant vartoti papildus, patariama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris žino jūsų būklę ir prisiima profesinę atsakomybę. Tai ypač aktualu, jei internetinis patarimas skatina atsisakyti gydytojo paskirto gydymo arba žada greitą išgijimą.