Vienintelei Baltijos šalyse šovinių gamintojai „Giraitės ginkluotės gamyklai“ vadovaujantis Mindaugas Kurauskas sako, kad valstybinė bendrovė kovo pabaigoje planuoja sudaryti galutinius susitarimus su JAV gynybos pramones milžine ir norvegų amunicijos gamintoja „NAMMO“ dėl vidutinio nuotolio šovinių gamybos Lietuvoje.
Pagal prieš pusantrų metų Vyriausybės pasirašytą memorandumą su „Northrop Grumman“, Kauno rajone esančioje Giraitėje sutarta įrengti kelių dešimčių milijonų eurų vertės 30 mm kalibro šovinių gamybos liniją.
Pernai vasarą pasirašyti nauji susitarimai, nuo to laiko vyksta derybos – sudarius galutinius susitarimus su JAV ir Norvegijos gamintojais bei jiems pritarus Vyriausybėje, Giraitės teritorijoje turėtų būti pastatyta nauja gamykla, kurioje būtų įrengta nauja kombinuota 30 ir 35 mm kalibro šaudmenų gamybos linija.
„Tikslas yra pastatyti (naują gamyklą – ELTA) ir kad mes taptume regiono bendrove šovinių tiekimui į Latviją, Estiją, tikėtina, dalimi ir į Skandinavijos šalis“, – interviu Eltai teigė Giraitės gamyklai daugiau nei pusmetį vadovaujantis M. Kurauskas.
Interviu metu taip pat aptartos naujos Giraitės gamyklos kuriamos antidroninės technologijos, plėtros ir naujų eksporto krypčių planai, galimybės didinti produkcijos apimtis bei gamyklos vaidmuo nacionaliniame karinės pramonės sektoriuje.
– Gamykla pradėjo eksploatuoti naują įrangą – kaip suprantu, ji skirta gerinti šovinių produkcijos kokybę. Gal galėtumėt papasakoti, kaip veikia šie įrenginiai ir kam jie reikalingi?
– Pirmasis – tai vizualinės kontrolės įrenginys, kuris leidžia patikrinti galutinę kokybę leidžiamo produkto. Jeigu senoji technologija buvo dviejų žmonių keturios akys (tikrinusios kokybę – ELTA), dabar bus aštuonios kameros, tai procesus pagreitina dvigubai. Antrasis įrenginys yra skirtas karinei pramonei – gaminami šoviniai sudedami į juostą. Praeitais metais tai buvo atliekama rankomis, tai darė daug žmonių, buvo daug rankinio darbo, dabar tai atliks atskiras įrengimas.
– Vadinasi, teko atleisti žmonių po šitų naujų įsigijimų?
– Mes juos buvome „išsinuomavę“, tai buvo laikini darbuotojai. Dabar jau su naujais įrengimais viena pamaina gamykloje yra apkrauta visiems metams, tai darbuotojų poreikis yra, bet darbą efektyviname.
– Jau skelbta apie naujus Giraitės ginkluotės gamyklos strateginius planus, tad paklausiu plačiau, kokie artimiausioje perspektyvoje yra įmonės investicijų planai, ties kokiomis naujomis plėtros, naujomis eksporto kryptimis dabar dirbama?
– Mūsų dvi rinkos yra pagrindinės – tai yra civilinė rinka, taiklieji šauliai, šaulių entuziastai ir sportinis šaudymas, medžiotojai, taip pat – karinei pramonei skirti produktai. Plečiame abi rinkas. Jeigu civilinėje rinkoje ieškome naujų rinkų, tai yra koncentruojamės į vadinamą „Middle East“ (Artimųjų Rytų rinką – ELTA), kur yra vertinama kokybė ir kur pirkėjai turi pinigų, todėl tenai ir norime būti.
Kalbant apie karinę rinką – tiekiame ne tik Lietuvos kariuomenei, tiekiame ir Europos kariuomenėms, olandams, prancūzams, dalyvaujame NATO tenderiuose (konkursuose – ELTA), kuriuose laimime tam tikrą kiekį (tiekimų – ELTA). Sakykime, didelių konkursų negalime laimėti, nes tada nepatieksime Lietuvos kariuomenei, galime dalyvauti tokiuose vidutinio dydžio konkursuose.
Po 2027 metų, kai įvyks (gamybos plėtros – ELTA) projektas, bus (įrengta – ELTA) antra gamybos linija ir mes (šovinių – ELTA) gaminsime dvigubai daugiau.
– Šiuo metu gamykloje veikia tik viena gamybos linija?
– Tik viena, ji instaliuota nuo 2000-ųjų, nuo pradžios, kai įmonė buvo įkurta. (…) Yra suplanuotos papildomos investicijos, tam Finansų ministerija skyrė 36 mln. eurų, įranga jau užsakyta, jos tiekimo terminas – 24 mėnesiai.
Nėra taip, kad iš karto jau rytoj įrangą ir pristatys, nes ją gamina nuo nulio. Bus vykdoma ir gamybinio pastato rekonstrukcija, šiek tiek praplėsime ir sandėlį, nes automatiškai, kai yra dvigubai daugiau gaminama, visa tai reikia kažkur ir padėti.
– Sandėliuojate viską čia, Giraitėje?
– Viską čia. Projektas yra tiesiog patiems daugiau gaminti, dvigubai daugiau. (…) Beje, ir su esama (viena – ELTA) linija mes išdirbinėjame ir antidroninį šovinį, kuris jau sėkmingai praėjo vidinius šaudymus.
– Kaip tai veiktų, ar tai technologija, skirta numušti kovinius dronus?
– Taip, (…) karas Ukrainoje parodo, kad dabar pagrindinis žudymo elementas atskrenda iš viršaus, tai šaulys turi turėti galimybę apsiginti. Apsigynimo terminas nuo reakcijos, kai jis pamato droną, yra trys sekundės – per tris sekundes turi pataikyti ir eliminuoti droną, o tai yra atstumas nuo 50 iki 100 metrų, virš 100 metrų dronų net nesimato, tik girdisi, kaip kažkas zvimbia.
Todėl mes su (užsienio – ELTA) partneriais kuriame naują šovinį. Gruodžio gale vykdyti vidiniai šaudymai parodė gerus rezultatus, vasario pradžioje planuojame su Krašto apsaugos ministerija važiuoti į poligoną, kelti dronus ir išbandyti.
– Šitie šoviniai būtų numatyti tiekti Lietuvos kariuomenei, jeigu bandymai pavyktų?
– Jeigu viskas pavyksta, mes atviri visam pasauliui. Bet pirma norime pasiūlyti mūsų mylimiausiam klientui (Lietuvos kariuomenei – ELTA).
– Mes matome, kad praėjusių metų pabaigoje ypač didelę turėjome kontrabandinių balionų problemą, tačiau kitose Europos valstybėse taip pat matome ir dronų keliamus iššūkius, oro erdvės pažeidimus, kai tam tikri neatpažinti dronai skrenda virš oro uostų, įvairių strateginių objektų. Kiek tokių technologijų kovai su potencialiomis oro grėsmėmis, taip įvardinkime, apskritai yra pasaulyje ir tuomet kokią reikšmę turi šita Giraitės gamyklos technologija?
– Mūsų antidroninai šoviniai yra skirti šauliui, kuris yra mūšio lauke, tai nėra skirta apginti kitus objektus, (…) kalbame tik apie karinį naudojimą. Nes vis tiek šovinys gali nuskristi kažkur toliau ir pataikyti į civilinį objektą, o mūšio lauke – net jei skris, kažkur nukris, civilių nesužeis.
– Bet matant mūsų visą saugumo kontekstą, ar tokias technologijas bent teoriškai būtų galimybė naudoti tam tikrų strateginių objektų gynybai?
– Aišku, galima, (…) tik technologijos panaudojimo atstumas yra 100 metrų, ne daugiau, tai bandant sudėlioti (apsaugos – ELTA) teritorijas, kur tai galima panaudoti – taip, viskas įmanoma.
– Dar norėčiau grįžti prie naujos šovinių gamybos linijos – gal galėtumėt įvardinti, kiek šiuo metu gamykla jų pagamina per metus ir kaip apimtys galėtų išaugti šių poros metų perspektyvoje, įrengus naują gamybos liniją?
– Šiuo metu gaminame 60 mln. šovinių per metus, tikslas yra gaminti 120 mln.
– Kokia dalis šios produkcijos tenka Lietuvos kariuomenei?
– Nesakysiu.
– Bet didesnė dalis, ar visgi daugiau eksportuojama?
– Ne, didesnė dalis eina eksportui.
– Kokios pagrindinės gamyklos eksporto kryptys, kur daugiausiai produkcijos eksportuojama?
– Iš viso į daugiau nei 30 šalių (eksportuojame – ELTA), tai yra produktas, kurį gali nuvežti į visą pasaulį – ir į Pietų Ameriką, ir į Indoneziją, ir į Afriką. Transporto sąnaudos nesudaro didžiosios dalies, t. y. produkto kaina yra didesnė nei transporto dedamoji.
– Kalbant apie valstybinį gynybos holdingą – kadangi Giraitės ginkluotės gamykla yra jo dalis, kaip jūs vertintumėt šitą iniciatyvą? Tarp politikų ši idėja įgarsinta turbūt kiek mažiau nei prieš metus, jūsų manymu, kiek per šitą laikotarpį pasistūmėta ir kokį vaidmenį čia atlieka Giraitės gamykla?
– Holdinge yra dvi pagrindinės įmonės – „EPSO-G Invest“, kuris yra „Rheinmetall“ partneris Baisogalos gamyklos projekte, ir mes. Jeigu pasižiūrėtume, didžioji dalis valstybių turi karinės pramonės holdingus, per kuriuos žiūri, kur investuoti, bendrai su savo kariuomene išdirbinėja produktus, kuria ir gamina produktus. Tokio holdingo atsiradimas Lietuvoje sustiprins karinę pramonę, aš tuo tikiu.
– Nemanote, kad to galima buvo imtis anksčiau?
– Visa tai diskusijos. Galbūt, tikrai to negaliu pasakyti, bet faktas, kad karas paskubina procesus, jie dabar prasidėjo, tikiu, kad holdingas bus veikiantis.
– Prieš kurį laiką skelbta apie naujo investuotojo atėjimą į Giraitės gamyklą – amerikiečių „Northrop Grumman“, apie naujos šovinių gamybos linijos sukūrimą, buvo pasirašyti susitarimo memorandumai. Kokiame etape yra šis procesas, kada galime tikėtis konkrečių įsipareigojimų?
– Memorandumas pasirašytas 2025 m. birželio 24 dieną per NATO summit‘ą (viršūnių susitikimą – ELTA) Hagoje. (…) Giraitės ginkluotės gamykla įpareigota pradėti derybas ir perimti technologijas iš amerikiečių „Northrop Grumman“ ir norvegų „NAMMO“. Šiuo momentu vyksta derybos, derybos intensyvios ir gana sunkios, tikimės ir sau pasidarę tokius terminus, kad kovo galas yra tas laikas, kai jau turime turėti galutinę sutartį. (…)
Tai yra naujo fabriko pastatymas, kuris gamintų vidutinio kalibro 30 ir 35 mm šaudmenis. Žinant, kad mūsų Krašto apsaugos ministerija perka naujas tanketes, kurios šaudys 35 mm šoviniais, jos atkeliaus berods 2028 m. pirmąjį ketvirtį, Lietuva jas perka bendru pirkimu su Latvija, Estija ir, regis, Suomija. Tai su šita intencija tos derybos ir vyksta.
30 mm (kalibro šoviniais – ELTA) šaudo mūsų „Vilkai“ (pėstininkų kovos mašinos – ELTA), todėl kombinuota linija, kuri gamintų abu kalibrus (abiejų kalibrų šovinius – ELTA), yra prasminga.
– Lietuvos kariuomenės pajėgumams būtų reikšminga tai, kad mes viską gamintume vietoje?
– Taip, mes būtume nepriklausomi nuo išorės tiekėjų, tik dalį komponentų turėtume pirkti, o didžioji dalis būtų gaminama čia vietoje, taip pat ir pats produktas.
– Ir ne tik tiekiamas Lietuvos kariuomenei, taip pat eksportuojamas?
– Aš labai norėčiau tai siekti su eksportu ir to tikiuosi, bet šitas produktas yra skirtas grynai karinei pramonei, medžiotojų parduotuvėje jo nenusipirksi. Tai čia jau reikalinga ir politinė pagalba, vis tiek tikslas yra pastatyti (naują gamyklą – ELTA) ir kad mes taptume regiono bendrove šovinių tiekimui į Latviją, Estiją, tikėtina, dalimi ir į Skandinavijos šalis. (…)
Tai kovą turėtų būti galutinis sprendimas, kurį galima būtų pristatyti ir Vyriausybei ir, jeigu Vyriausybė pritars, tada pasirašyti sutartis.
Kaip skelbė ELTA, Finansų ministerija valdo 100 proc. „Giraitės ginkluotės gamyklos“ akcijų.
2000 m. Kauno rajone įkurtoje gamykloje šiuo metu dirba 122 darbuotojai, 2016 m. bendrovė įtraukta į reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą.
Gamykla tiekia NATO standartus atitinkančius šovinius karinei rinkai – 5,56 ir 7,62 mm kalibro šaudmenis, taip pat šovinius civilinėms reikmėms – medžioklei, sportui ir savigynai.
Pastaraisiais metais gamykla augino pajamas – pernai jos siekė 28,4 mln. eurų – augo 24 proc., lyginant su 2024 m. (siekė beveik 23 mln. eurų), 2023 m. – 22,45 mln. eurų, 2022 m. – 15,2 mln. eurų. Šiemet gamykla planuoja 3 proc. pajamų augimą – jos pasiektų 29,26 mln. eurų.
Įrengus naują gamybos liniją ir padvigubinus gamyklos veiklos apimtis, nuo 2027 m. metines pajamas planuojama auginti 36 proc. (iki 39,699 mln. eurų), 2028 m. – taip pat 36 proc. (53,8 mln. eurų), 2029 m. – dar 11 proc. (59,665 mln. eurų).
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
