Dydžiu prilygsta 2 Vatikanams: Kinijoje atidaryta didžiausia pasaulyje geležinkelio stotis

Kinijos Čongčinge veikianti Čongčingo Rytų geležinkelio stotis įvardijama kaip didžiausia pasaulyje pagal užimamą plotą. Jos mastas dažnai palyginamas su Vatikanu: skaičiuojama, kad kompleksas užima apie 1 220 000 kvadratinių metrų, tai yra maždaug dviejų Vatikanų dydį.

Stotis pastatyta kaip aukštųjų greičių geležinkeliui pritaikytas mazgas, todėl architektūra ir vidaus erdvės labiau primena oro uosto terminalą nei tradicinę miesto stotį. Kompleksas turi 15 platformų ir 29 bėgius, o planuojami keleivių srautai siekia iki 300 000 žmonių per dieną.

Kodėl pasirinktas Čongčingas?

Čongčingas laikomas vienu svarbiausių transporto taškų šalies viduryje, jungiančiu vakarinius regionus su didžiaisiais rytinės pakrantės miestais. Dar 2011 metais Kinijos geležinkeliai pradėjo vertinti, kur reikėtų plėtoti ateities persėdimo centrus, o Čongčingo geografinė padėtis tam pasirodė itin palanki.

Statybos prasidėjo 2018 metais, pagrindiniai darbai buvo baigti 2024 metais, o pilnas stoties atidarymas įvyko 2025 metų birželio 27 dieną. Tokie terminai atspindi Kinijoje įprastą infrastruktūros plėtros tempą, kai dideli projektai vystomi etapais, atidarant dalį paslaugų anksčiau, o likusią infrastruktūrą užbaigiant vėliau.

Aukštųjų greičių tinklo logika

Čongčingo Rytų stotis projektuota pirmiausia aukštųjų greičių traukiniams, todėl platformų skaičius mažesnis nei kai kuriuose istoriniuose, mišraus eismo mazguose. Toks sprendimas atitinka Kinijos strategiją dalį trumpųjų vidaus kelionių perkelti nuo skrydžių prie greitųjų traukinių, ypač vidutiniais atstumais.

Iš šios stoties numatomi reguliarūs reisai į kelis didžiuosius miestus, tarp jų Šanchajų ir Pekiną, taip pat į Uhanį. Kelionės trukmės viešai pateikiamos kaip konkurencingos alternatyvos skrydžiams, ypač vertinant laiką, kurio prireikia oro uostų procedūroms ir susisiekimui iki jų.

Ne tik stotis, bet ir daugiafunkcis centras

Projektas pristatomas ne vien kaip keleivių pervežimo infrastruktūra, bet ir kaip platesnis transporto bei verslo paslaugų kompleksas. Teigiama, kad statyboms prireikė apie 2 000 000 kubinių metrų betono ir maždaug 366 000 tonų plieno, o tokie skaičiai atspindi milžinišką terminalo apimtį.

Stotis įrengta už miesto ribos, tačiau integruota į viešojo transporto sistemą ir turi metro liniją. Toks planavimas padeda suvaldyti didelius srautus ir mažina spūstis miesto centre, kartu kuriant naują traukos tašką augančiose miesto teritorijose.

„Tai infrastruktūra, kuri iš esmės perbraižo regiono judumo žemėlapį: greitieji traukiniai tampa kasdieniu pasirinkimu, o stotis veikia kaip miesto vartai“, – teigiama viešai pristatant projekto reikšmę.