Pradinis puslapis » Naujienos » Sveikata » Atsparumas antibiotikams Europoje didėja: paprastos infekcijos tampa nebepagydomo

Atsparumas antibiotikams Europoje didėja: paprastos infekcijos tampa nebepagydomo

An intimate close-up of two pills held in a person's open palm against a blurred outdoor background.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dažniausiai vadinamas atsparumu antibiotikams, vis dažniau įvardijamas kaip viena rimčiausių šiuolaikinių sveikatos krizių Europoje. Kai bakterijos prisitaiko ir vaistai nebeveikia, įprastos infekcijos tampa sunkiai gydomos, o gydymas ligoninėse ilgėja ir brangsta.

Europos Komisijos vertinimu, Europos Sąjungoje dėl šio reiškinio kasmet miršta apie 35 000 žmonių. Taip pat skaičiuojama, kad sveikatos sistemos kaštai ir prarastas produktyvumas bendrai sudaro apie 1,5 milijardo eurų per metus.

Problema apima ne vien ligonines ar šeimos gydytojų kabinetus. Atsparumas formuojasi ir dėl netikslaus antibiotikų vartojimo žmonėms, ir dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, o aplinkoje atsparios bakterijos gali plisti per vandenį ar dirvožemį.

Paciento istorija atskleidžia kainą

Ispanas Iñaki Morán pasakojo, kad su atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis susiduria jau daugiau nei dešimtmetį. Jis teigė ne kartą gulėjęs ligoninėje skirtingais metais, kaskart dėl kitų sukėlėjų.

63 metų vyras serga lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat buvo gydytas dėl storosios žarnos ir plaučių vėžio. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos, pasak jo, smarkiai pablogino kasdienę savijautą ir net kėlė grėsmę planuotai plaučių transplantacijai.

„Mano gyvenimo kokybė labai suprastėjo. Planas dėl plaučių transplantacijos buvo pakibęs ant plauko: jei plaučiai nuolat infekuoti, transplantacija gali būti atšaukta. Man pasisekė, atliko dvigubą plaučių transplantaciją, blogiausio pavyko išvengti“, – sakė Iñaki Morán.

Ką siūlo Europos Komisija?

Europos Komisija atsparumą antibiotikams vadina sudėtinga ir skubiai spręstina problema. Vienas iš įvardytų tikslų yra iki 2030 metų sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimą 20 proc., stiprinant atsakingą skyrimą, infekcijų prevenciją ir kontrolę.

Lygiagrečiai siekiama spręsti kitą silpną grandį: naujų antibiotikų rinkoje atsiranda per mažai. Komisija siūlo papildomas paskatas kūrėjams, tarp jų ir ilgesnę reguliacinės informacijos apsaugą, kad investicijos į naujus antimikrobinius vaistus būtų patrauklesnės.

a pile of pills sitting next to each other on top of a table

„Nuo 1980-ųjų neturėjome naujos klasės antimikrobinių vaistų, todėl reikėjo stiprių paskatų, kad atsirastų nauji sprendimai“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

Viena iš diskutuojamų priemonių yra perleidžiami išskirtinumo kuponai, kurie turėtų suteikti papildomą komercinę naudą inovatoriams. Kritikai tokias priemones vertina atsargiai, nes būtina suderinti paskatas su vaistų prieinamumu ir tvariu sveikatos biudžetų planavimu.

Kodėl vien vaistų neužteks?

Medicinos specialistai pabrėžia, kad atsparumo mažinimas prasideda nuo prevencijos: rankų higienos, skiepijimo, infekcijų kontrolės ligoninėse ir tikslesnės diagnostikos. Intensyviosios terapijos skyriuose atsparios infekcijos ypač pavojingos, nes pacientai dažnai būna sunkios būklės, o gydymo pasirinkimai riboti.

„Yra dideli epidemiologiniai tyrimai, apimantys daugiau nei 1 000 intensyviosios terapijos skyrių, rodantys, kad tam tikrą dieną daugiau nei 50 proc. paguldytų pacientų turi aktyvią infekciją“, – sakė Madrido viešosios ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovė María Cruz Soriano Cuesta.

Jos teigimu, maždaug pusė atvejų gali būti susiję su ligoninėje įgytomis infekcijomis, o intensyviosios terapijos skyriuose dažnai nustatomos daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Tai didina komplikacijų riziką ir verčia taikyti sudėtingesnį, brangesnį gydymą.

Farmacijos pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad vienkartinės iniciatyvos problemos neišspręs. Europos farmacijos pramonės federacija yra sakiusi, kad reikalingas nuoseklus paskatų modelis, o kartu būtina didinti visuomenės informuotumą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

Pacientų patirtis rodo, kad informuotumas gali turėti tiesioginę praktinę naudą. Žmonės, kurie supranta, kada antibiotikai reikalingi, o kada jie nepadės, rečiau spaudžia gydytojus dėl receptų ir dažniau laikosi paskirto gydymo režimo, taip mažindami riziką, kad atsparumas toliau stiprės.

Sekite mūsų naujienas patogiau

  • Pridėkite mus kaip mėgstamiausią šaltinį „Google Discover“, kad nepraleistumėte svarbiausių naujienų.
  • Taip pat galite mus nustatyti kaip pageidaujamą šaltinį „Google“ paieškoje.