Brangstančios dujos smogė trąšų rinkai: paaiškino, kada tai pajusime maisto parduotuvėse

Dujų ir trąšų kainos Europoje vėl kyla, o didesnį poveikį pirkėjai gali pajusti ne iškart, o per ateinančius sezonus. Žemės ūkio ekonomistai pabrėžia paprastą grandinę: brangesnės dujos didina azotinių trąšų savikainą, trąšos lemia derlių, o derlius galiausiai atsispindi maisto kainose.

Šiuo metu dalis prekybos tinklų dar fiksuoja, kad kainų lentynose pokyčiai riboti, nes daug prekių pagaminta iš žaliavų ir naudojant trąšas, įsigytas iki naujausio kainų šuolio. Tačiau tokia atokvėpio fazė dažniausiai trunka mėnesius, o ne metus, todėl kainų spaudimas linkęs persikelti į kitą derliaus ciklą.

Kaip dujos virsta trąšomis?

Europa nemažą dalį azotinių trąšų pasigamina pati, tačiau jų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų. Kai dujų kaina šokteli, brangsta ir vietoje pagamintos trąšos, nes dujos yra viena svarbiausių sąnaudų gaminant amoniaką ir jo produktus, įskaitant karbamidą.

Rinkoje tai matyti greitai: kai energijos kainos kyla, trąšų pardavėjai koreguoja kainodarą, o ūkininkams tenka perskaičiuoti sezonų biudžetus. Jei grūdų supirkimo kainos tuo pat metu neauga, mažėja paskata tręšti įprastais kiekiais, o tai didina riziką, kad derlius bus mažesnis.

Ūkininkų sprendimai dabar, pasekmės vėliau

Dalis ūkių pavasario sezonui gali būti spėję apsirūpinti trąšomis anksčiau, todėl trumpuoju laikotarpiu pokyčiai laukuose ne visada akivaizdūs. Vis dėlto rudenį ir kitų metų pavasarį, kai pateikiami nauji užsakymai, ūkininkai dažniau susiduria su dilema: mažinti azoto normas arba rinktis mažiau trąšų reikalaujančias kultūras.

Abi strategijos turi kainą. Mažesnės normos dažnai reiškia mažesnį derlingumą, o kultūrų keitimas gali sumažinti bendrą ūkių pajamas, ypač jei rinkoje geriausiai atsiperkančioms kultūroms reikia daugiau azoto. Tokie sprendimai paprastai atsispindi ne iškart, o per vėlesnių metų derlių ir pasiūlą.

ES politika ir papildomi kaštai

Prie kainų spaudimo prisideda ir reguliacinė aplinka. Europos Sąjungoje veikia anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris taikomas ir daliai importuojamų prekių, įskaitant trąšas. Jo tikslas yra sulyginti konkurencines sąlygas su šalimis, kuriose klimato reikalavimai mažiau griežti, tačiau praktikoje tai gali reikšti papildomus kaštus importui.

Žemdirbių organizacijos ne kartą įspėjo, kad tokie kaštai ypač skaudžiai jaučiami tada, kai rinka ir taip patiria energijos kainų sukrėtimą. Diskusijos dėl galimų išimčių ar laikino palengvinimo paprastai įgauna pagreitį krizėms užsitęsus, tačiau trumpuoju laikotarpiu ūkininkai sprendimus turi priimti remdamiesi tuo, kas galioja dabar.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad maisto kainų efektas dažnai būna uždelstas ir pasireiškia per kelis ciklus: pirmiausia brangsta logistika ir degalai, vėliau įsijungia trąšų kanalas, o galiausiai kainos persiduoda per grūdų, pašarų ir perdirbtų produktų grandines. Dėl to didžiausias spaudimas vartotojams gali sutapti su ateinančiais derliais, kai į rinką patenka produkcija, užauginta jau esant naujoms sąnaudoms.

Jei dujų kainos išliks aukštesnės, o trąšų pasiūla bus ribojama eksporto apribojimais ar prekybos trikdžiais, Europa gali susidurti su ilgesniu brangimo periodu. Tuomet didesnė našta tektų ne tik ūkininkams, bet ir perdirbėjams bei prekybos tinklams, o galutinis poveikis vartotojams labiausiai išryškėtų kasdienio maisto krepšelyje.