Kuro šokas smogia įmonėms: valdžia skuba siūlyti finansinę pagalbą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė naują tikslinę nacionalinio plėtros banko ILTE tiesioginių paskolų priemonę Lietuvos verslams, kuriuos neigiamai veikia išaugusios naftos kainos ir įtampa Vidurio bei Artimųjų Rytų regione.

Priemonė numatyta kaip greitas finansinis atsakas į išorinį šoką, kuris verslui pirmiausia smogia per brangesnę logistiką, didesnes energijos sąnaudas ir augantį apyvartinių lėšų poreikį. Ministerijos teigimu, schema jau pateikta derinti suinteresuotoms institucijoms ir turėtų būti aktyvuota artimiausiu metu.

Planuojama, kad šiai priemonei bus skirta 100 mln. eurų. Paskolos bus skirtos apyvartiniam kapitalui stiprinti, kad įmonės galėtų išlaikyti stabilų pinigų srautą ir tęsti veiklą net ir esant staigiems rinkos svyravimams.

Kodėl ši priemonė atsirado dabar?

Sprendimas rengti naują finansavimo instrumentą priimtas augant geopolitinei įtampai regione, kuris yra itin svarbus pasaulinei energijos rinkai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar kovo 3 dieną buvo pranešusi, kad dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose rengs tikslines pagalbos priemones verslui.

Ministerija taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad per Persų įlanką juda apie 20 proc. pasaulio naftos srautų. Nors į Europos Sąjungą nukreipiama tik dalis šio kiekio, poveikis Europai vis tiek juntamas per kainas, o tai reiškia didesnį spaudimą įmonių sąnaudoms ir likvidumui.

Tą patį patvirtina ir tarptautiniai duomenys. Pasaulio bankas balandžio 28 dieną paskelbė, kad energijos kainos 2026 metais gali išaugti 24 proc., o „Brent“ naftos vidutinė kaina šiemet gali siekti 86 JAV dolerius už barelį, palyginti su 69 JAV doleriais 2025 metais. Bankas taip pat nurodo, kad balandžio viduryje „Brent“ kaina buvo daugiau nei 50 proc. didesnė nei metų pradžioje.

Tarptautinė energetikos agentūra savo 2026 metų balandžio apžvalgoje pažymi, kad pasaulinė naftos rinka išlieka itin jautri tiekimo sutrikimams, o geopolitiniai veiksniai ir toliau didina neapibrėžtumą. Tokiame fone valstybės siūlomas likvidumo finansavimas tampa ne tik pagalbos, bet ir ekonominio atsparumo priemone.

Kam bus skirta parama?

Numatyta, kad paskolomis galės naudotis smulkusis ir vidutinis verslas, individualią veiklą ar veiklą pagal verslo liudijimą vykdantys asmenys, didelės įmonės ir žemės ūkio kooperatyvai. Paskolas tiesiogiai teiks ILTE.

Vienam gavėjui bus galima gauti iki 1 mln. eurų paskolą iki 36 mėnesių laikotarpiui. Įmonių grupėms bendra suteikiamų paskolų suma galės siekti iki 3 mln. eurų.

Energetiškai imliems sektoriams ir žemės ūkio kooperatyvams bus taikoma 70 proc. palūkanų nuolaida. Kitiems pareiškėjams finansavimas bus teikiamas rinkos sąlygomis.

Lėšos galės būti naudojamos pagrindinėms veiklos išlaidoms padengti. Tai apims atsiskaitymus su tiekėjais, trumpalaikio turto finansavimą, nuomą, logistiką, darbo užmokestį ir kitas einamąsias sąnaudas.

Tokios paskirties priemonė ypač svarbi sektoriams, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo transporto, tiekimo grandinių ir energijos sąnaudų.

Brangstant kurui, spaudimą pirmieji pajunta vežėjai, gamybinės įmonės, eksportuotojai, turizmo verslai ir žemės ūkiui artimos veiklos, todėl greitai prieinamos apyvartinės lėšos jiems gali tapti lemiamu stabilumo veiksniu.

Ministerija pabrėžia, kad ši priemonė yra platesnio ekonomikos atsparumo stiprinimo plano dalis. Jos tikslas yra ne tik trumpam amortizuoti kainų šoką, bet ir padėti verslui išlaikyti konkurencingumą tuo metu, kai išoriniai geopolitiniai veiksniai tampa vis sunkiau prognozuojami.