Kaip apsisaugoti nuo demencijos? Mokslas atskleidė, kad viskas prasideda dar vaikystėje

Demencija dažnai siejama su senatve, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad rizikos veiksniai gali pradėti kauptis gerokai anksčiau – nuo nėštumo, kūdikystės ir vaikystės iki jauno suaugusiojo amžiaus. Mokslininkai pabrėžia, kad dalį šių veiksnių galima keisti, todėl prevencija turėtų prasidėti ne tada, kai atsiranda simptomai, o daug anksčiau.

Naujesniuose darbuose nagrinėjama, kaip ankstyvojo gyvenimo sąlygos siejasi su vėlesne smegenų sveikata. Tyrėjai mini, kad kai kurie gimimo ir šeimos planavimo veiksniai, pavyzdžiui, gimdymas vyresniame amžiuje ar mažesni tarpai tarp gimdymų, gali būti susiję su šiek tiek padidėjusia demencijos rizika vėliau, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties.

Kodėl svarbūs pirmieji gyvenimo metai?

Mokslininkai vis dažniau remiasi ilgalaikiais stebėjimais, kurie rodo, kad kognityviniai gebėjimai vaikystėje gali būti susiję su kognityvinių funkcijų lygiu vyresniame amžiuje. Kitaip tariant, dalis skirtumų tarp žmonių gali būti matomi dar ankstyvame amžiuje, o ne vien atsirasti dėl spartesnio blogėjimo senstant.

Pastebima ir tai, kad smegenų vaizdinimo tyrimuose kai kurie pokyčiai, siejami su vėlesne demencija, gali labiau atitikti ankstyvuoju laikotarpiu patirtas rizikas nei vien dabartinius įpročius. Dėl to vis dažniau kalbama apie demencijos prevenciją kaip apie viso gyvenimo tikslą.

Rizikos veiksniai jaunystėje: ne vien alkoholis

Tyrėjai, vertinantys 18–39 metų amžiaus grupę, išskiria ir su gyvenimo būdu susijusias rizikas: žalingą alkoholio vartojimą, rūkymą, mažą fizinį aktyvumą bei socialinę izoliaciją. Šie veiksniai svarbūs tuo, kad dažnai įsitvirtina būtent jaunystėje ir vėliau tampa sunkiau pakeičiami.

Kita dalis rizikų susijusi su sveikatos būkle ir aplinka: galvos traumos, oro tarša, prastesnė klausa ar rega, taip pat mažesnis išsilavinimo lygis. Prie riziką didinančių būklių dažnai minimi nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis ir depresija, nes jos gali ilgainiui veikti kraujagyslių ir smegenų sveikatą.

Ką siūlo ekspertai ir kas dar tiriama?

Specialistai pabrėžia, kad vien žinoti rizikas nepakanka, todėl siūloma veikti keliais lygiais. Individualiai tai reiškia ankstyvą švietimą apie smegenų sveikatą, o bendruomenėse ir valstybiniu mastu – nuoseklias prevencines priemones, kurios padėtų mažinti žalingų įpročių paplitimą ir didinti sveikatai palankios aplinkos prieinamumą.

Kartu akcentuojama, kad dalis galimų rizikos veiksnių dar tik vertinami ir reikalauja daugiau duomenų. Tarp jų minimas itin perdirbtas maistas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ilgas laikas prie ekranų, lėtinis stresas ir mikroplastikų poveikis, tačiau šiose srityse mokslinė bendruomenė dar ieško aiškesnių atsakymų.

Ekspertai sutaria dėl vieno: kuo anksčiau pradedama rūpintis miego kokybe, fiziniu aktyvumu, širdies ir kraujagyslių rodikliais, klausa, rega bei psichikos sveikata, tuo daugiau šansų sumažinti demencijos riziką vėlesniais dešimtmečiais. Tai ypač aktualu jaunimui, nes būtent šiame etape formuojasi įpročiai, kurie gali lemti ilgalaikes pasekmes.