Mažiausia sala Vokietijoje slepia paslaptį: ją supylė savo rankomis dėl vieno tikslo

Vilhelmšteino sala yra Steinhuder Meer ežere Žemutinėje Saksonijoje, šiaurės Vokietijoje, kiek daugiau nei 30 kilometrų į vakarus nuo Hanoverio. Tai didžiausias šio regiono ežeras, šiandien laikomas svarbia rekreacine ir saugoma gamtine teritorija, į kurią traukia tiek vietos gyventojai, tiek turistai.

Pati sala išskirtinė tuo, kad nėra natūrali: maždaug 1,25 hektaro ploto Vilhelmšteinas buvo sukurtas žmogaus rankomis. Ji įrengta maždaug 1,5 kilometro nuo kranto, parinkus vietą taip, kad tuo metu salą būtų sunku pasiekti ar apšaudyti iš sausumoje stovėjusių pabūklų.

Kaip gimė dirbtinė sala?

Statybas 1761 metais inicijavo Schaumburg-Lippe grafas Vilhelmas, siekęs sukurti sunkiai įveikiamą įtvirtinimą ežero viduryje. Darbai truko kelerius metus ir reikalavo kruopščios logistikos, nes viską reikėjo gabenti vandeniu arba per ledą.

Salos pagrindas buvo formuojamas palaipsniui: į pasirinktą vietą metų metus buvo pilami akmenys, žvyras ir kitos medžiagos, kol supilta masė ėmė kilti virš vandens. Vasarą kroviniai plukdyti valtimis, o žiemą, ežerui užšalus, vežti rogėmis.

Ant suformuotos platformos 1765–1767 metais iškilo tvirtovė, atpažįstama iš žvaigždės formos bastionų plano. Tokia architektūra XVIII amžiuje buvo vertinama dėl geresnių gynybinių savybių, nes leido efektyviau dengti prieigas skirtingomis ugnies kryptimis.

Ne tik tvirtovė: eksperimentai ir mokslas

Vilhelmšteino istorija siejama ne vien su karine paskirtimi. Pasakojama, kad būtent čia XVIII amžiuje atsirado vieni pirmųjų povandeninio laivo projekto bandymų, o saloje veikė ir observatorija, kurioje vykdyti astronominiai stebėjimai.

Tokie faktai rodo, kad Vilhelmšteinas buvo ne tik įtvirtinimas, bet ir ambicingų idėjų erdvė, kurioje persipynė gynyba, inžinerija ir to meto smalsumas technologijoms. Dėl to sala iki šiol išlieka įdomi ne tik keliautojams, bet ir istorijos entuziastams.

Ką Vilhelmšteinas reiškia šiandien?

Vilhelmšteinas neretai vadinamas mažiausia gyvenama Vokietijos sala: joje nuolat gyvena vos keli žmonės. Tačiau pagrindinis salos vaidmuo šiandien yra turizmas, o svarbiausias traukos objektas – tvirtovės istorijai skirtas muziejus.

Į salą galima patekti tik vandeniu, o kelionė laivu į vieną pusę paprastai trunka apie 30 minučių. Lankytojai dažnai renkasi užlipti į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria ežero panorama ir aplinkinių gamtos teritorijų vaizdai.

Steinhuder Meer apylinkės pritaikytos aktyviam poilsiui: čia gausu pėsčiųjų ir dviračių maršrutų, vedančių per saugomas teritorijas. Taip dirbtinė sala, kadaise kurta gynybai, šiandien tapo vienu ryškiausių regiono simbolių ir kelionių kryptimi tiems, kurie ieško neįprastos istorijos šiaurės Vokietijoje.