Praėjusių metų gruodžio pradžioje deklaruotų gyventojų skaičius Kauno rajone perkopė 120 tūkst. Šių metų sausio 5 d. Registrų centro duomenimis, šiame krašte gyvena 120 198 žmonės.
2025 m. sausio 3 d. gyvenamąją vietą pakaunėje buvo deklaravę 117 633 žmonės. 2024 m. Kauno rajonas ūgtelėjo 2 539, o per praėjusius metus – 2 565 gyventojais. Džiugina ir tai, kad net 43 proc. rajono gyventojų yra 15–45 metų, o amžiaus vidurkis siekia 40 metų.
Prilygsta Šiauliams
Lietuvoje daugelis savivaldybių susiduria su gyventojų mažėjimu, vis daugiau jų paliečia emigracija, senėjimas ir mažas gimstamumas. Kauno rajonas šiame fone išsiskiria kaip ryškus augimo pavyzdys. Tai svarbus demografinis pasiekimas ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu lygmeniu.
Kauno rajonas yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius nuosekliai auga. Į šią grupę paprastai patenka ir Vilniaus miestas, Vilniaus rajonas, Kauno miestas bei Klaipėdos rajonas.
Pagal gyventojų skaičių Kauno rajonas šiandien prilygsta vidutinio dydžio Lietuvos miestui. Gyventojų skaičiumi jis artimas Šiauliams – vienam iš didžiųjų šalies miestų. Skirtumas tas, kad Kauno rajonas nėra vientisas urbanistinis centras, o sparčiai auganti žiedinė savivaldybė, jungianti miestelius, gyvenvietes ir priemiesčius aplink Kauną.
Didžiausios – priemiestinės seniūnijos
Didžiausios ir sparčiausiai augančios Kauno rajono seniūnijos yra priemiestinės. Kaip ir praėjusiais metais, didžiausių seniūnijų sąrašas nesikeitė. Pirmąją vietą išlaiko Domeikavos seniūnija su 12 608 gyventojais. Antroje vietoje – Ringaudų seniūnija (12 288), trečioje – Užliedžių seniūnija (11 420), ketvirta – Garliavos apylinkių seniūnija (10 776), o penketuką užbaigia Garliavos seniūnija (10 083 gyventojai).
Įdomu tai, kad dvi seniūnijos – Domeikavos ir Ringaudų – savo dydžiu jau prilygsta miestams, turintiems miesto statusą, pavyzdžiui, Lentvariui, Šilalei, Biržams ar Neringai.
Sparčiausiai augusios seniūnijos
Pagal augimo tempus pirmoje vietoje yra Ringaudų seniūnija, per metus paaugusi 937 gyventojais. Antroje vietoje – Užliedžių seniūnija (+783), trečioje – Domeikavos seniūnija (+415), ketvirtoje – Garliavos apylinkių seniūnija (+377). Sparčiausiai augusių seniūnijų penketuką užbaigia Alšėnų seniūnija, šių metų sausio 5 d. turėjusi 5 729 gyventojus – tai 252 daugiau nei 2025 m. sausio 5 d.
Vertinant augimą procentais, lyderių rikiuotė šiek tiek keičiasi: Ringaudų seniūnija padidėjo 8,25 proc., Užliedžių – 7,36 proc., Alšėnų – 4,6 proc., Garliavos apylinkių – 3,63 proc., Domeikavos – 3,4 proc.
Didžiausių seniūnijų penketuką užbaigianti Garliavos seniūnija, kaip ir ankstesniais metais, gyventojų prarado. 2025 m. sausio 5 d. čia buvo deklaruoti 10 333 gyventojai, o 2026 m. sausio 5 d. jų liko 10 083 – 250 žmonių, arba 2,42 proc., mažiau.
Ankstesniu laikotarpiu sparčiausiai augo Užliedžių seniūnija – nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 3 d. registruotų gyventojų skaičius čia padidėjo 762. Nedaug, vos 21 gyventoju, atsiliko ir Ringaudų seniūnija (+741). Domeikavos ir Garliavos apylinkių seniūnijos minėtu laikotarpiu augo panašiai – atitinkamai 442 ir 433 gyventojais. Tuo metu Garliavoje fiksuotas 96 gyventojų sumažėjimas.
Iš 25 Kauno rajono seniūnijų pernai gyventojų daugėjo daugiau nei pusėje – 13 seniūnijų. Tarp jų didesne plėtra išsiskyrė Akademijos, Raudondvario, Neveronių ir Samylų seniūnijos.
„Ringaudai mums kvėpuoja į nugarą“
Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė neslepia, kad konkurencija su kaimynais – juntama:
„Ringaudų seniūnija mums smarkiai kvėpuoja į nugarą. Aišku, nemaža plėtra vyksta ir pas mus, tačiau Ringaudų pusėje ji dar intensyvesnė. Man smagu, kad Domeikavos seniūnija didėja. Pastačius naują kvartalą, sutvarkius kokį kampą, vietovė gerokai pagražėja. Gal ir padaugėja rūpesčių, bet tuo gyvenimas ir žavus – jis neleidžia stovėti vietoje.“
Pasak L. Mišeikienės, daugiausia nekilnojamojo turto objektų kyla Smiltynuose, kur statomas naujas kvartalas. Plečiasi ir Suopių kvartalas Žemaitkiemyje, Varluva, o Šakių kaime „Norvegijos kontaktai“ stato daugiabučius.
„Pagrindinis dalykas, kurio nori naujakuriai, – asfaltuoti, apšviesti keliai. Duok tai, ir jie bus laimingi. Kvartalai dažnai būna privatūs, todėl juose atsiranda tai, ką suplanuoja NT vystytojai. Tačiau jie retai investuoja į vaikų žaidimų aikšteles ar žaliąsias erdves – to pasigendame. Pasitaiko, kad pirminiuose planuose vaikiškos žaidimų aikštelės ar žaliosios erdvės būna suplanuotos, tačiau vėliau tai dingsta ir vietoj šių objektų išdygsta namai.“
Ambicija – aplenkti Domeikavą
Ringaudų seniūnė Rūta Slivinskienė beveik neabejoja, kad registruotų gyventojų skaičiumi Ringaudai pralenks Domeikavą, tačiau konkretaus termino neprognozuoja.
„Važinėdama po seniūniją matau, kiek namų kyla. Šiuo metu daugiausia jų statoma Virbališkių kaime ir Bajoruose – pagal gyventojų amžiaus vidurkį jauniausiame kaime Lietuvoje. Jaunėja ir visa seniūnija: vyresnio amžiaus žmonės gyvena tik Ringauduose ir Noreikiškėse“, – pasakoja ji.
Ringaudų seniūnija – viena artimiausių Kaunui, susisiekimas patogus visomis kryptimis. Netoli yra kurortinės teritorijos statusą turinti Kačerginė, o ir pačioje seniūnijoje netrūksta gražios gamtos. Kartu su Akademijos seniūnija čia sutelkta kone visų prekybos tinklų centrų, veikia sporto klubas, gausybė paslaugų.
„Paslaugų išties daug. Gyventojai jaučia didesnį sporto klubų poreikį, tikėkimės, jį padės patenkinti naujasis „Lemon Gym“ Raudondvario plente. Kiti nori stadiono, didesnės mokyklos – daugiau vaikams pritaikytų paslaugų, kad nereikėtų jų vežioti į Kačerginę ar Zapyškį. Apskritai žiūrint, viską turime ir esame patrauklūs“, – sako R. Slivinskienė.
Seniūnę džiugina ir itin žemas nedarbo lygis – žmonių, turinčių atidirbti už pašalpas, neretai tenka net laukti. Daug gyventojų dirba Kaune, dalis – važinėja į Vilnių ir kitus miestus, nes atstumai, palyginti su pasauliniu mastu, nėra dideli. Nemažai darbo vietų yra ir pačioje seniūnijoje – čia kuriamos naujos įmonės, steigiasi verslai.
„Smagu, kad seniūnija didėja ir gražėja. Žinoma, netrūksta ir iššūkių, nes kai kurie gyventojai įsivaizduoja, kad už mokamą infrastruktūros mokestį jiems viskas turi būti padėta ant lėkštutės. Tačiau kita dalis supranta, kad ir jiems reikia prisidėti, kad bendruomenė būtų stipresnė. Man norisi daugiau bendruomeniškumo, sukurti šiltą aplinką, kad visi būtų draugiški, kaimyniški, kad kaimynystė būtų saugi. Tai mano siekiamybė. Su baltu pavydu stebiu Akademiją, kur bendruomeniškumas itin stiprus“, – teigia Ringaudų seniūnė.
Alšėnų seniūnija – augimo atradimas
Alšėnų seniūnijos įsitvirtinimas sparčiausiai augančių seniūnijų penketuke džiugina seniūnę Oksaną Janušauskienę.
„Žinoma, padaugės darbų, atsiras problemų, bet manau, turėsime gražių rezultatų, kurių galima pasiekti tik tada, kai vyksta augimas“, – sako ji.
Alšėnų seniūnijoje sparčiausiai urbanizuojami Narsiečiai, Mastaičiai ir Kampiškiai. O. Janušauskienės manymu, seniūnijos patrauklumą lemia tai, kad ji yra ir gana urbanizuota, ir kartu turi daug gamtos – žaliųjų zonų, miškų.
„Matyt, žmones vilioja ši pusiausvyra. Esame netoli greitkelio, Garliavos ir Kauno, susisiekimas su abiem miestais – geras. Veikia naujas daugiafunkcis centras, mokykla ir vaikų darželis – tai labai aktualu jaunoms šeimoms, turinčioms mažų vaikų. Atnaujintas baseinas vilioja norinčiuosius sveikatintis ir turiningai leisti laiką. Kitų rajono mokyklų antrokams mokytis plaukti tenka atvažiuoti, o mūsų vaikams net į lauką išeiti nereikia – į baseiną patenkama koridoriumi. Patrauklumą didina ir didelės įmonės, verslai, darbo vietų gausa. Naujakuriams, planuojantiems šeimą, visi šie dalykai yra labai svarbūs – žmonės vertina šį bendrą vardiklį“, – pasakoja seniūnė.
O. Janušauskienę džiugina ir naują pagreitį įgavęs kultūrinis gyvenimas, aktyvios bei besikuriančios bendruomenės, iniciatyvūs žmonės, kurie, jos žodžiais, „nori pulso ir gyvybės“.
Kauno rajonas – auganti savivaldybė: mero komentaras
Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras:
„Esame auganti savivaldybė, kurioje gimstamumo rodikliai gerokai viršija šalies vidurkį – tai rodo, kad šeimos mūsų krašte mato perspektyvą ir saugią ateitį. Stabilų Kauno rajono gyventojų skaičiaus augimą lemia keli svarbūs veiksniai: palanki geografinė padėtis, patraukli gyvenamoji aplinka, investicijos į infrastruktūrą, švietimą, viešąsias paslaugas.“
„Augimas kelia ir iššūkių: reikia nuolat plėsti darželių ir mokyklų tinklą, rūpintis susisiekimu, inžinerine infrastruktūra, sveikatos bei socialinių paslaugų prieinamumu. Tai reikalauja ilgalaikio planavimo ir didelių investicijų, tačiau mūsų tikslas aiškus – užtikrinti, kad augantis Kauno rajonas išliktų patogus gyventi, o gyvenimo kokybė nuosekliai gerėtų.“
„Didžiausiais augimo tempais pernai pasižymėjo Ringaudų seniūnija. Ringaudai kartu su greta esančia Akademijos seniūnija sudaro daugiau kaip 16 tūkst. gyventojų aglomeraciją, todėl šioje zonoje toliau plėsime ugdymo įstaigas: modulinį vaikų darželį „Ąžuolėlis“ perkelsime į atskirą sklypą, toliau modernizuosime VDU Ugnės Karvelis gimnaziją.“
„Antra pagal augimo tempus yra Užliedžių seniūnija – čia steigiame gimnaziją, baigiame įrengti Giraitės parką. Didžiausia gyventojų skaičiumi išlieka Domeikava, tačiau jos augimo tempai jau šiek tiek lėtesni. Šioje seniūnijoje užbaigsime statyti pradinę mokyklą. Įvertinę augimo tempus, Raudondvaryje modernizuojame ir plečiame gimnaziją, renovuojame „Riešutėlio“ darželį.“
„Džiugu, kad ir Vilkijos krašte, Vandžiogaloje, Ežerėlyje, Čekiškėje, Linksmakalnyje, Babtuose ir kitose atokesnėse seniūnijose gyventojų sumažėjo tik nežymiai – nuo kelių iki kelių dešimčių, o Taurakiemio, Samylų, Zapyškio seniūnijose fiksuojamas augimas. Tikiu, kad šią tendenciją lėmė tai, jog šių seniūnijų neapleidome ir į jas taip pat nuosekliai investavome.“
„Demografinę situaciją atidžiai stebime visose seniūnijose – tai padeda planuoti darbus ir užtikrinti, kad augimas būtų subalansuotas.“
