Tragedija gali pasikartoti: Zelenskis įspėja dėl šiurpių rusų atakų Černobylyje
Ukrainai minint Černobylio atominės elektrinės katastrofos 40-ąsias metines, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija, leisdama smogiamuosius dronus virš zonos, vykdo branduolinį terorizmą. Pasak jo, tai didina riziką, jog techninis incidentas gali virsti nauja žmonių sukelta nelaime.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose priminė, kad dronai virš Černobylio pasirodo reguliariai, o per vieną iš ankstesnių atakų buvo apgadintas apsauginis statinio gaubtas. Ukraina pabrėžia, kad net ir riboti pažeidimai tokiose vietose kelia jautrias radiacinės saugos grėsmes ir reikalauja nuolatinės tarptautinės stebėsenos.
„Pasaulis neturi leisti, kad šis branduolinis terorizmas tęstųsi, o geriausias būdas yra priversti Rusiją sustabdyti neatsakingas atakas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Atminimo renginiai Slavutyčiuje
Minėjimai vyko ir Slavutyčiuje, šiaurės Ukrainoje, kur naktį žmonės rinkosi pagerbti žuvusiųjų bei po avarijos dirbusių likviduotojų. Dalyviai degė žvakes ir jas sudėliojo prie radiacijos pavojaus simbolio, primindami, kad 1986 metų tragedijos pasekmes nešė ne tik mokslas ir politika, bet ir šimtai tūkstančių konkrečių žmonių likimų.
Po avarijos į zoną buvo mobilizuoti kariai, ugniagesiai, kalnakasiai, medikai ir inžinieriai iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos. Per kelis metus prie likvidavimo darbų prisidėjo apie 600 000 žmonių, o dalis jų patyrė dideles jonizuojančiosios spinduliuotės dozes.
Kas įvyko 1986 metais?
Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus sprogimas įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną 1 valandą 23 minutės nakties. Tai laikoma didžiausia civilinės branduolinės energetikos avarija istorijoje: radioaktyviosios medžiagos pateko į atmosferą, o dalis branduolinio kuro degė ilgiau nei savaitę.
Tarptautinė atominės energijos agentūra yra nurodžiusi, kad katastrofą lėmė rimti reaktoriaus konstrukcijos ir apsaugos sistemų trūkumai bei eksploatavimo procedūrų pažeidimai. Radioaktyvus debesis pirmiausia paveikė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau tarša buvo fiksuojama įvairiose Europos vietose; vienas iš signalų Vakarams buvo padidėjusi radiacija, užfiksuota Švedijoje.
Ilgalaikių sveikatos pasekmių vertinimai išlieka nevienareikšmiai: skirtingos institucijos ir tyrimai pateikia skirtingas metodikas ir skaičiavimus. Jungtinių Tautų 2005 metų ataskaitoje minėtas kelių tūkstančių mirčių mastas labiausiai paveiktose šalyse, o „Greenpeace“ 2006 metų analizė pateikė gerokai didesnius skaičius, siejamus su platesniu netiesioginių pasekmių vertinimu.
Atakos tęsiasi ir minint metines
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos atakos nesustojo ir Černobylio metinių laikotarpiu. Nurodyta, kad naktį buvo paleista 144 dronų banga, iš kurių 124, Ukrainos duomenimis, buvo numušti.
Taip pat skelbta apie žuvusiuosius ir sužeistuosius skirtinguose regionuose, įskaitant Sumų sritį ir Dnipro apylinkes. Šie pranešimai paryškina Ukrainos argumentą, kad karas vyksta šalia kritinės infrastruktūros ir potencialiai pavojingų objektų, todėl radiacinė sauga tapo nebe vien techniniu, bet ir geopolitiniu klausimu.
