Skristi paprasčiau nei važiuoti traukiniu: atskleidė, kodėl bilietų sistema stringa
Beveik pusėje populiariausių tarptautinių skrydžių maršrutų Europos Sąjungoje kelionę traukiniu suplanuoti taip pat paprastai, kaip nusipirkti lėktuvo bilietą, vis dar yra sudėtinga arba apskritai neįmanoma. Tai rodo nauja analitinio centro Transport & Environment (T&E) analizė, vertinusi, ar keliautojai gali vienoje vietoje nusipirkti bilietą visai kelionei.
Nors traukiniai daugelyje krypčių laikomi draugiškesne klimatui alternatyva, praktika dažnai atsimuša į bilietų platinimo realybę. Skirtingos nacionalinės sistemos, ribotas operatorių tarpusavio duomenų dalijimasis ir nevienodi pardavimo kanalai lemia, kad keleiviui tenka derinti kelis pirkimus, o kartais maršrutas apskritai nerodomas.
Kur keliautojai įstringa?
T&E nagrinėjo 30 labiausiai apkrautų tarptautinių skrydžių ES viduje, neįtraukdama kelionių į salas ir ilgesnių nei 1 500 kilometrų maršrutų. Tyrimas parodė, kad 20 proc. šių krypčių keleiviai negalėjo įsigyti bilieto visai kelionei, o dar 27 proc. atvejų bilietus buvo galima rasti tik pas vieną operatorių.
Analizėje minimi maršrutai, kurių traukinių bilietų nebuvo įmanoma įsigyti nė vienoje geležinkelio operatoriaus svetainėje, pavyzdžiui, Lisabona–Madridas ar Barselona–Milanas. Tokiose kryptyse kaip Paryžius–Roma ar Amsterdamas–Milanas bilietai, anot analizės, buvo prieinami tik per vieną operatorių, nors realiai kelionė gali apimti kelių bendrovių atkarpas.
„Gyvename pasaulyje, kuriame beveik viską galima gauti vienu paspaudimu. Kai to neįmanoma padaryti keliaujant traukiniu, net ir turint geriausių ketinimų, geležinkelių potencialas taip ir neatsiskleidžia“, – sakė T&E geležinkelių politikos specialistė ir ataskaitos autorė Džordžija Vitaker.
Problema, anot T&E, nėra vien patogumas. Keliautojai dažniausiai perka bilietus dominuojančio savo šalies operatoriaus kanaluose, tačiau šie kanalai dažnai neparodo konkurentų alternatyvų. Ataskaitoje teigiama, kad operatoriai neparduoda konkurentų bilietų 86 proc. vertintų maršrutų, o 59 proc. maršrutų alternatyvos net nėra rodomos.
„Ataskaita atskleidžia akmens amžiaus sistemą, kai didieji operatoriai dažnai net nerodo, jau nekalbant apie pardavimą, galimų tarpvalstybinių maršrutų ar pigesnių konkurentų tarifų. Taip struktūriškai apsunkiname net labiausiai aplinką saugoti norinčių keliautojų pasirinkimą“, – sakė Dublino Trinity koledžo transporto tyrėjas Brajanas Kolfildas, kuris ataskaitos nerengė.
Kaina ir informacijos stoka
Bilietų pirkimo sudėtingumas glaudžiai susijęs ir su kaina. T&E pabrėžia, kad traukinio bilietas neretai kainuoja daugiau nei skrydis, tačiau keleiviai ne visada mato pigesnes alternatyvas vien todėl, kad jos nepateikiamos pagrindiniuose pardavimo kanaluose.
2025 metais „YouGov“ apklausa, atlikta T&E užsakymu, parodė, kad 61 proc. tolimais atstumais traukiniu keliaujančių žmonių bent kartą atsisakė planuotos kelionės dėl bilietų įsigijimo sunkumų. Daugiau nei 40 proc. respondentų teigė, kad traukiniais keliautų dažniau, jei bilietus būtų galima įsigyti paprasčiau.
ES žada judėti link vieningo bilieto
Europos Komisija planuoja 2026 metų gegužės 13 dieną paskelbti iniciatyvą, susijusią su vieningesniu bilietų paketu, kuriuo siekiama palengvinti keliones po žemyną ir geriau užtikrinti vartotojų teisių apsaugą. Tokios priemonės, jei bus įgyvendintos, galėtų sumažinti situacijų, kai kelionei reikia kelių atskirų pirkimų ir skirtingų taisyklių dėl grąžinimo ar persėdimų.
Diskusijas apie traukinių patrauklumą papildo ir aplinkosaugos organizacijų vertinimai. „Greenpeace“ 2025 metais paskelbė analizę, kurioje, įvertinus 109 tarpvalstybinius maršrutus Europoje, nustatyta, kad traukiniai pigesni už lėktuvus tik 39 proc. krypčių. Organizacija pabrėžė, kad trumpose kelionėse žmonės dažnai renkasi pagal kainą, o kai traukinio bilietą dar ir sunku rasti, sprendimas lėktuvo naudai tampa beveik automatinis.
„Renkantis tarp traukinio ir lėktuvo trumpoms kelionėms daugelis pirmiausia žiūri į kainą. Tačiau jei traukinio bilietą įsigyti per sudėtinga, žmonės rinksis labiau aplinką teršiančią kelionę“, – sakė „Greenpeace“ atstovas geležinkelių klausimais Hervigas Šusteris.
Ekspertai pažymi, kad vieninga bilietų sistema ar bent suderinti duomenų standartai galėtų tapti vienu greičiausių būdų padidinti tarpvalstybinių traukinių konkurencingumą. Kol kas keleiviams tenka taikytis prie skirtingų platformų, nevienodų kainodaros taisyklių ir riboto tarptautinių maršrutų matomumo.
