Kaunas atnaujino priedangų programą daugiabučiuose: daugiau priemonių ir aiškesnė tvarka
Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programos redakciją. Savivaldybė teigia, kad pakeitimai sukonkretina, kokie darbai gali būti finansuojami programos lėšomis, ir nustato aiškesnę paraiškų vertinimo bei prioritetų skyrimo tvarką.
Kauno vicemeras Andrius Palionis pabrėžia, kad tikslas yra ne formaliai pažymėtos, o realiai veikiančios priedangos, kuriose žmonės galėtų išbūti ekstremalios situacijos metu. Pasak jo, svarbus ir pačių gyventojų sprendimas, kokius sprendinius name rinktis, o miestas esą pasirengęs konsultuoti ir prisidėti finansavimu.
„Norime, kad kuo daugiau Kauno daugiabučių namų turėtų ne tik formaliai pažymėtas, bet realiai veikiančias priedangas“, – sakė A. Palionis.
Atnaujintoje programoje įvedama papildoma būtinoji sąlyga, susijusi su evakuacija. Nuo šiol, jei pastate dar nėra, priedangai įrengti reikės numatyti antrą avarinį išėjimą, o kai to techniškai padaryti neįmanoma, turės būti suplanuoti alternatyvūs sprendimai, pavyzdžiui, avariniai tuneliai, liukai arba išlipimo šachtos.
Programos lėšomis taip pat gali būti finansuojami darbai, reikalingi priedangos funkcionalumui ir saugumui užtikrinti. Numatoma galimybė apmokėti konstrukcijų stiprinimą, statybinių mazgų sutvirtinimą, papildomų konstrukcijų įrengimą, pertvarų griovimą ar praėjimų formavimą, kai tai būtina saugiam naudojimui.
Didelis dėmesys skiriamas priedangų gyvybingumui nutrūkus įprastoms paslaugoms. Tarp finansuojamų priemonių įtraukiamas autonominis elektros tiekimas priedangų patalpose, įskaitant išorinio elektros šaltinio prijungimo taškus, kad būtų užtikrintas apšvietimas, ryšio priemonių veikimas ir kitų sistemų darbas. Savivaldybė pažymi, kad generatorių įsigijimas į šį finansavimą neįtrauktas.
Gyventojams sudaroma galimybė įsirengti ar modernizuoti avarinio geriamojo vandens tiekimo ir jo saugojimo sprendimus bei nuotekų šalinimo sistemas. Taip pat gali būti finansuojamos patalpos ir vietos, skirtos saugos priemonėms, avarijų likvidavimo įrangai, medicinos reikmenims, elektros šaltiniams ir kitai būtinai įrangai laikyti, vėdinimo sistemų įrengimas ar atnaujinimas, avarinis apšvietimas ir signalinis ženklinimas.
Savivaldybė akcentuoja ir kasdienį priedangų pasiekiamumą bei saugų patekimą. Programoje numatytos lėšos išorės apsaugos priemonėms prie įėjimų ir išėjimų, laiptams, atitvarams ir kitoms apsauginėms konstrukcijoms, taip pat įėjimų pritaikymui riboto judumo žmonėms.
Finansavimo apimtis išlieka reikšminga. Kaunas kasmet programai skiria 100 tūkst. eurų, o konkreti suma vienam projektui iš anksto nenustatoma, nes finansavimas gali siekti iki 100 proc. išlaidų, įskaitant projektavimą, ekspertizę, techninę priežiūrą ir pačius įrengimo darbus.
Savivaldybė nurodo, kad programos lėšomis įrengtos priedangos bus oficialiai įtraukiamos į miesto priedangų ir jų poreikio sąrašą, kuris tvirtinamas mero potvarkiu. Gyventojams taip pat primenama, kad įsirengus priedangą būtina pasirūpinti ir asmeninėmis atsargomis, įskaitant vandenį, maistą, pirmosios pagalbos priemones, ryšio priemones, šiltus drabužius ir sanitarines priemones.
