Pasirūpinkite grynaisiais ir degalais: įvardintas gyvybiškai svarbus planas, kurį privalu žinoti
Lietuva ir 2026 metais toliau stiprina savo pasirengimą galimoms krizėms. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžia, kad tai nėra vienkartinis darbas.
Pastarojo teigimu, tai nuolatinis procesas, kuriame svarbu testuoti sistemas, ieškoti silpnų vietų ir ruoštis net sudėtingiausiems scenarijams.
Pasak NKVC, šalyje jau parengti konkretūs veiksmų planai, apimantys ne tik atraminių parduotuvių veiklą, bet ir atsiskaitymo bei degalų tiekimo sprendimus mobilizacijos ar kitų ekstremalių situacijų metu. Visa tai daroma atsižvelgiant į išliekančią geopolitinę įtampą regione ir būtinybę užtikrinti gyventojų saugumą.
Atsiskaitymai be elektros ir ryšio
Jei netikėtai sutriktų elektros tiekimas ar ryšys, Lietuvoje jau yra numatytas sprendimas – vadinamasis „offline“ atsiskaitymo režimas. Tai reiškia, kad mokėjimo kortelės galėtų veikti net ir be tiesioginio ryšio su bankais.
Šis sprendimas įgyvendintas bendradarbiaujant su „Mastercard“ ir „Visa“. Nors sistema jau parengta, toliau vyksta praktiniai derinimai su komerciniais bankais, kad ji veiktų sklandžiai visose prekybos vietose.
Svarbu ir tai, kad prekybininkai būtų pasiruošę – kortelių skaitytuvai turi veikti be ryšio, o darbuotojai žinoti, kaip elgtis tokiose situacijose. Vis dėlto šis režimas būtų naudojamas tik kraštutiniu atveju.
Grynųjų svarba išlieka
Nors technologiniai sprendimai plečiasi, grynieji pinigai išlieka svarbia atsargine priemone. Lietuvos bankas pabrėžia, kad sutrikus ryšiui ar elektrai, būtent grynieji gali tapti pagrindiniu atsiskaitymo būdu.
Gyventojams rekomenduojama turėti tam tikrą grynųjų rezervą. Nors konkreti suma nėra įvardijama, siūloma turėti tiek, kad pakaktų bent savaitei būtiniausių išlaidų.
Degalų atsargos
Dar vienas svarbus aspektas – degalai. Valstybės rezervai yra pakankami, tačiau ekstremaliu atveju gali būti taikomi įsigijimo ribojimai.
Gyventojams patariama nelaukti, kol bakas bus visiškai tuščias. Rekomenduojama nuolat turėti bent pusę bako degalų, kad prireikus būtų galima greitai judėti.
Atsižvelgiant į Lietuvos dydį, toks kiekis leidžia pasiekti praktiškai bet kurią šalies vietą.
Svarbi grandis – atraminės parduotuvės
Svarbi pasirengimo dalis – atraminės parduotuvės. Jos skirtos užtikrinti, kad gyventojai galėtų įsigyti maisto, vaistų ir kitų būtinų prekių net ir sudėtingomis sąlygomis.
Šiuo metu Lietuvoje suplanuota daugiau nei 130 tokių vietų. Jų tikslūs adresai neviešinami dėl saugumo priežasčių.
Prireikus gyventojai būtų informuojami per perspėjimo sistemas, pavyzdžiui, žinutėmis į telefonus. Tokios parduotuvės turės autonominius elektros šaltinius ir galimybę veikti net be ryšio.
Trys pasirengimo etapai
NKVC taip pat išskiria tris aiškius pasirengimo etapus. Pirmasis apima 72 valandas – kiekvienas žmogus turėtų būti pasiruošęs išgyventi tris paras savarankiškai.
Antrasis etapas apima laikotarpį nuo trijų iki šešių parų, kai aktyviau įsitraukia savivaldybės ir pradeda koordinuoti pagalbą.
Trečiasis etapas prasideda nuo septintos paros, kai įsitraukia valstybė ir pradeda veikti nacionalinio lygmens rezervai bei tiekimo grandinės.
2025 metais vykusios mobilizacinės pratybos „Vyčio skliautas 2025“ parodė, kad Lietuva per metus padarė reikšmingą pažangą. Jose dalyvavo daugiau nei 150 institucijų, taip pat savanoriai ir verslo atstovai.
Pratybų metu buvo tikrinama, kaip veiktų prekyba, logistika ir saugumo sistemos realios krizės sąlygomis. Tai leido įvertinti pasirengimą ir numatyti, kur dar reikia stiprinti sistemas.
Visa tai rodo, kad pasirengimas nėra tik teorinis planas – tai realūs veiksmai, kurie nuolat tobulinami siekiant užtikrinti gyventojų saugumą bet kokiomis aplinkybėmis.
