Smūgis Prancūzijos biudžetui: dėl karo ir skolos skubiai įšaldoma 6 mlrd. eurų išlaidų

Prancūzija šiemet laikinai įšaldo 6 mlrd. eurų valstybės išlaidų, reaguodama į karo Artimuosiuose Rytuose ekonomines pasekmes.

„Šiame etape negalime užsimerkti nei prieš karą, nei prieš skolą. Susidūrę su 6 mlrd. eurų krizės kaina, numatome 6 mlrd. eurų išlaidų, kurias būtų galima sustabdyti“, – po susitikimo su pagrindiniais ministrais ir įstatymų leidėjais žurnalistams sakė biudžeto ministras David Amiel.

Ministras atkreipė dėmesį, kad papildomos mokesčių įplaukos, kurios anksčiau didėjo dėl brangesnių degalų, pradėjo trauktis: balandį jos sumažėjo 100 mln. eurų, nes dėl aukštų kainų lėtėjo degalų vartojimas.

Finansų ministras Roland Lescure pabrėžė, kad išlaidų įšaldymas nebūtinai automatiškai reikš realius karpymus, nors tokia tikimybė ateityje išlieka. „Imamės atsargumo priemonių, galėsime koreguoti situaciją visų metų eigoje“, – teigė jis.

R. Lescure taip pat patvirtino, kad vyriausybė sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,9 proc., o infliacijos prognozę padidino iki 1,9 proc.

Prancūzijos valdžia svarsto išlaidų mažinimo priemones, siekdama sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais. Taip pat siekiama ištesėti įsipareigojimą iki 2029 metų deficitą sumažinti žemiau 3 proc. BVP, kaip reikalauja Europos Sąjungos taisyklės.

Ekonomikos ministerijos atstovas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad iš 6 mlrd. eurų įšaldymo 4 mlrd. eurų sudarytų bendrojo biudžeto išlaidos, o likę 2 mlrd. eurų paliestų socialinio draudimo biudžetą, iš kurio finansuojamos sveikatos apsaugos išlaidos ir pensijos.

Kol kas vyriausybė neįvardijo, kurias ministerijas priemonės paliestų labiausiai, taip pat nepatikslino, kada bus priimtas galutinis sprendimas dėl to, ar įšaldymas virs konkrečiais išlaidų mažinimais.

Skaičiuojama, kad iš bendros 6 mlrd. eurų krizės sąnaudų sumos 3,6 mlrd. eurų sudaro išaugusios valstybės skolos aptarnavimo palūkanos. Dar 1 mlrd. eurų siejamas su neigiamu infliacijos poveikiu, 1 mlrd. eurų – su papildomomis karinėmis išlaidomis, o likusi dalis skiriama finansinei paramai Prancūzijos gyventojams ir verslui.

Pranešama, kad ministras pirmininkas Sébastien Lecornu turėtų paskelbti apie degalų subsidijų pratęsimą labiausiai paveiktiems sektoriams bent iki gegužės. Pasak R. Lescure, gegužės subsidijų paketas gali būti platesnis ir apimti daugiau sektorių.

Tuo metu tiek Europos Centrinis Bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas ragina vengti plačių subsidijų programų, nes jos esą yra brangios ir jas sudėtinga nutraukti, kai jos jau įvedamos. Europos Centrinis Bankas yra nurodęs, kad tokia parama turėtų būti laikina, tikslinė ir pritaikyta konkretiems poreikiams.

„Tikslas – kuo anksčiau identifikuoti galimas problemas ir greitai imtis korekcinių veiksmų“, – savaitgalį Prancūzijos žiniasklaidai sakė R. Lescure.