Saldus vaistas ar tuščios kalorijos? Ekspertai įvardijo, koks šokoladas saugo širdį, o koks kenkia
Kakava siejama su įvairia nauda sveikatai – nuo geresnės širdies būklės iki lėtesnio senėjimo ir aštresnio mąstymo. Vis dėlto specialistai pabrėžia: svarbu suprasti, kad ne visas šokoladas yra vienodas, o galimi privalumai priklauso nuo sudėties ir vartojamo kiekio.
Daugelis tyrimų teigiamą kakavos poveikį sieja su flavanoliais – augalinės kilmės biologiškai aktyviais junginiais, pasižyminčiais antioksidacinėmis savybėmis, – taip pat teobrominu, natūraliu stimuliatoriumi, aptinkamu kakavmedžio augaluose ir šokolade.
Tačiau, kaip pažymi ekspertai, suvalgyti pieninio šokolado plytelę nėra tas pats, kas vartoti grynas kakavos skaldeles ar kakavos miltelius. Skiriasi ne tik naudingųjų medžiagų koncentracija, bet ir rizikos bei naudos santykis.
Kaip kakava gali būti naudinga?
Kakavoje gausu flavanolių – junginių, aptinkamų ir kituose augaluose bei daržovėse. Jie siejami su įvairiais teigiamais poveikiais organizmui: gali veikti kaip antioksidantai, pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis, o kai kuriuose kontekstuose minimi ir kaip galintys prisidėti prie apsaugos nuo tam tikrų ligų.
Tuo metu teobrominas, remiantis 2024 m. tyrimu, gali pereiti kraujo–smegenų barjerą ir veikti kaip adenozino receptorių antagonistas. Tai gali daryti įtaką neuroprocesams ir prisidėti prie geresnės kognityvinės funkcijos. Tyrėjai kelia prielaidą, kad toks poveikis galėtų suteikti tam tikrą neuroapsaugą nuo su amžiumi susijusių pažintinių funkcijų silpnėjimo, taip pat tokių ligų kaip Alzheimerio ar Parkinsono.
Galimas teigiamas poveikis širdžiai
Kakava taip pat siejama su mažesne rizika mirti dėl su širdimi susijusių priežasčių. 2025 m. metaanalizė, paskelbta žurnale European Journal of Preventive Cardiology, padarė išvadą, kad flavanoliais turtingi produktai gali mažinti kraujospūdį ir gerinti širdies bei kraujagyslių sistemos būklę žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, sergantiems hipertenzija ar turintiems didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tyrėjai nurodė, kad panašus poveikis galėtų būti pasiekiamas vartojant maždaug vieną–dvi porcijas juodojo šokolado arba du–tris valgomuosius šaukštus kakavos miltelių per dieną.
Vienas didžiausių ir ilgiausiai vykusių atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, nagrinėjančių ryšį tarp kakavos vartojimo ir sveikatos, buvo „Cocoa Supplement and Multivitamin Outcomes Study“ (COSMOS). Jame daugiau kaip 21 tūkst. žmonių buvo stebimi vidutiniškai trejus metus.
Dalis dalyvių du kartus per dieną vartojo papildą, kuriame buvo 500 miligramų kakavos flavanolių, o kiti gavo placebą. Nors kognityvinių testų rezultatai ir 2 tipo diabeto rodikliai abiejose grupėse buvo panašūs, papildą vartoję asmenys buvo 27 proc. rečiau linkę mirti nuo su širdimi susijusių priežasčių.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad COSMOS nebuvo skirtas įvertinti, ar pats šokolado valgymas yra naudingas.
„Šis tyrimas veikiau kelia klausimą: ar kakavos pupelėse ir jose esančiuose biologiškai aktyviuose junginiuose yra kažkas, kas galėtų būti naudinga sveikatai?“ – sakė vienas pagrindinių tyrimo vadovų Howardas Sesso.
Ar šokoladas gali lėtinti senėjimą?
Neseniai King’s College London mokslininkai teobrominą siejo su lėtesniu senėjimu. Komanda išanalizavo daugiau kaip 1 600 dalyvių duomenis ir nustatė, kad žmonių, kurių kraujyje teobromino lygis buvo didesnis, biologinis amžius dažniau buvo mažesnis nei chronologinis.
Tačiau į šias įžvalgas atsargiai ragina žiūrėti ir kiti specialistai. Oksfordo universiteto dietologas, mitybos, nutukimo ir elgsenos mokslų docentas Dimitriosas Koutoukidis pabrėžė, kad šokoladas, net ir juodasis, pirmiausia yra skanėstas, o ne sveikatai palankus maistas.
Jo teigimu, jei žmonės šokoladą mėgsta, jį vertėtų valgyti retai ir nedideliais kiekiais.
Ar visi šokoladai vienodi?
Sveikatos ekspertai įspėja, kad komerciniame šokolade dažniausiai yra gerokai mažesnės koncentracijos tų junginių, kurie buvo naudojami moksliniuose tyrimuose. Populiariausių rūšių kontekste daugiausia flavanolių paprastai turi tamsesnis šokoladas – be to, jame dažniausiai būna mažiau cukraus ir mažiau pridėtinių riebalų.
Tuo tarpu baltasis šokoladas laikomas mažiausiai naudingas mitybiniu požiūriu: jame yra kakavos sviesto, tačiau nėra kakavos sausųjų medžiagų, be to, jis dažnai pasižymi dideliu riebalų ir cukraus kiekiu.
Kol kas neaišku, kiek šokolado reikėtų suvalgyti, kad būtų galima tikėtis apčiuopiamos naudos, ir ar perdirbimo metu pridedami ingredientai – pavyzdžiui, cukrus, pienas ar kakavos sviestas – tokio poveikio nesusilpnintų arba net nekompensuotų.
