Tai būtina padaryti dar šį mėnesį, o vėliau galėsite mėgautis įspūdingais rožių žiedais
Balandis rožių augintojams – metas, kai krūmai galutinai bunda po žiemos ir „apsisprendžia“, kam skirs sukauptus resursus: išlikimui ar gausiam žydėjimui.
Vasarą galima ilgai rinktis trąšas ar purkšti lapus, tačiau praleidus vieną svarbų pavasario darbą rožės gali likti skurdžios ir pusiau „tuščios“.
Svarbiausia užduotis, kurią vertėtų atlikti dar prieš įsibėgėjant šiltesniems orams, – baigiamasis sanitarinis genėjimas iki sveikos, gyvos medienos. Tai tarsi augalo „perkrovimo“ mygtukas.
Dalis sodininkų bijo imti sekatorių, kai ant šakelių jau matyti pirmieji pumpurai – gaila kirpti tai, kas atrodo gyva. Tačiau čia slypi spąstai: jei ant krūmo paliekami silpni, pašalę ar per žiemą patamsėję ūglių galai, rožė ir toliau siųs į juos sultis.
Tuomet energija eikvojama „pusiau gyvoms“ dalims palaikyti, o dideliems, kokybiškiems žiedams jėgų gali nebeužtekti.
Sėkmingo balandžio genėjimo esmė paprasta: kirpkite iki tos vietos, kur stiebo šerdis yra švari ir balta. Susiraskite sveiką pumpurą, nukreiptą į išorę, nuo krūmo centro. Pjūvį darykite maždaug 5–7 milimetrus virš jo.
Pjūvis turėtų būti įstrižas – taip lietaus vanduo neužsilaikys ant žaizdos, o nutekės žemyn. Toks genėjimas taip pat „atveria“ krūmo vidų saulei ir orui: kai krūmo centre nelieka sausų šakelių tankmės, rožė mažiau šunta, rečiau serga grybelinėmis ligomis ir visą iš dirvos gaunamą azotą nukreipia į naujų, stiprių žiedstiebių formavimą.
