Planuojate vasaros kelionę? Štai kodėl jūsų skrydis gali brangti arba būti atšauktas

Artėjantis aviacinių degalų trūkumas Europoje ir Azijoje, kurį paskatino karas Irane ir uždarytas Hormūzo sąsiauris, jau artimiausiomis savaitėmis gali sujaukti kelionių planus visame pasaulyje. Ekspertai įspėja: jei naftos srautai greitai neatsinaujins, gali brangti lėktuvų bilietai, o prieš pat vasaros piką – daugėti skrydžių atšaukimų.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolas ketvirtadienį naujienų agentūrai AP teigė, kad Europoje aviacinių degalų atsargų gali būti „galbūt šešioms savaitėms“, o pasaulio ekonomika susiduria su didžiausia energetikos krize.

TEA šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad įprastai kai kurios Europos valstybės turi kelių mėnesių aviacinių degalų atsargas. Tačiau situacija sparčiai prastėja.

Aviaciniai degalai – tai iš naftos perdirbimo būdu gaunamas keroseno pagrindo produktas. Remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, tai didžiausia oro bendrovių sąnaudų dalis, sudaranti apie 30 proc. visų išlaidų. Nuo karo pradžios aviacinių degalų kainos, skaičiuojama, maždaug padvigubėjo, o netrukus gali prasidėti ir fizinis jų trūkumas.

IATA generalinis direktorius Willie Walshas TEA vertinimą pavadino blaivinančiu. Penktadienį išplatintame pareiškime jis sakė: „Taip pat įvertinome, kad iki gegužės pabaigos Europoje gali prasidėti skrydžių atšaukimai dėl aviacinių degalų trūkumo. Kai kuriose Azijos vietose tai jau vyksta.

„Kartu su visomis pastangomis užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius svarbu, kad institucijos turėtų aiškiai komunikuojamus ir koordinuotus veiksmų planus, jei prireiktų normuoti degalus, įskaitant sprendimus dėl laiko tarpsnių (slotų) palengvinimų“, – pridūrė jis.

„Argus Media“ Europos aviacinių degalų kainodaros vadovas Amaaras Khanas teigė, kad kiekviena diena, kai Hormūzo sąsiauris lieka uždarytas, reiškia didėjantį spaudimą tiekimui. Pasak jo, per šį sąsiaurį paprastai keliauja apie 40 proc. Europos aviacinių degalų importo, tačiau nuo karo pradžios pro jį nepraėjo nė viena tokio kuro siunta.

Oro bendrovių atstovai daugiausia reaguoja atsargiai: pripažįsta rizikas, bet stengiasi raminti keleivius. Vis dėlto dalis vežėjų jau perkelia augančias sąnaudas vartotojams – didina bagažo ir kitų papildomų paslaugų mokesčius, įskaičiuoja kaštus į bilietų kainas arba taiko didesnius kuro priedus.

Kai kurios oro bendrovės jau mažina skrydžių apimtis. Tarp jų – Skandinavijos vežėja „SAS“, kuri anksčiau šį mėnesį pranešė balandį atšauksianti „mažiausiai tūkstantį“ skrydžių dėl smarkiai išaugusių kuro kainų. Ekspertai įspėja, kad poveikis gali paliesti ir kitus kelionių elementus – maršrutus, tvarkaraščių lankstumą bei skrydžių planavimą.

„Tourism Economics“ ataskaitoje teigiama, kad po Hormūzo sąsiaurio uždarymo kovą žalios naftos kainos šoktelėjo 64 proc. – tai didžiausias kainų sukrėtimas nuo 2022 metų, stipriai palietęs aviacijos sektorių. Ataskaitos autorius, „Tourism Economics“ vyriausiasis ekonomistas Stephenas Rooney rašė, kad aviacinių degalų kaštų augimas dar aštresnis, o bilietų kainos, tikėtina, didės 5–10 proc., nors silpnesnė paklausa gali riboti, kiek sąnaudų įmanoma perkelti keleiviams.

Kaip aviacijos kuras pasiekia lėktuvą?

Aviaciniai degalai gaminami naftos perdirbimo gamyklose, kur kartu išgaunami ir benzinas bei dyzelinas.

Oro bendrovės kurą paprastai perka iš perdirbėjų ar degalų tiekėjų – panašiai kaip vairuotojai degalinėse perka benziną, tik daug didesniu mastu. Kuras gabenamas laivais ir vamzdynais, o vėliau laikomas oro uostuose.

Pirkimus koordinuoja pačios oro bendrovės. Net jei regione ima trūkti kuro, tai nereiškia, kad skrydžiai visiškai sustos – vienos bendrovės gali turėti daugiau sukauptų atsargų nei kitos. Tačiau tie skrydžiai, kurie vyks, tikėtina, kainuos brangiau dėl išaugusių kuro sąnaudų.

Didžiosios oro bendrovės trūkumo sąlygomis turi pranašumą, nes gali finansiškai atlaikyti kainų šuolius, teigė „Clearview Energy Partners“ vadovas Jacques’as Rousseau.

TEA ataskaitoje nurodoma, kad Europoje dalis valstybių jau remiasi kuro atsargomis, kurių pakaktų mažiau nei 20 dienų. Ataskaita pažymi, kad nuo 2020 metų atsargos nebuvo nukritusios žemiau 29 dienų ribos. Jei atsargos sumažėtų mažiau nei iki 23 dienų, kai kuriuose oro uostuose gali atsirasti fizinis kuro trūkumas, o tai didintų skrydžių atšaukimų riziką ir mažintų paklausą.

Kuriose pasaulio dalyse smūgis būtų didžiausias?

J. Rousseau teigimu, labiausiai nuo Artimųjų Rytų naftos ir aviacinių degalų priklausomos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys, po jų – Europa.

Didžioji dalis Europos aviacinių degalų pagaminama pačioje Europoje, tačiau dėl karo, J. Rousseau vertinimu, trūksta maždaug 20–25 proc. tiekimo.

Spragas iš dalies bandoma užpildyti didesnėmis tiekimo apimtimis iš JAV. Pasak J. Rousseau, balandį JAV eksportas į Europą siekė apie 150 tūkst. barelių per dieną – maždaug šešis kartus daugiau nei įprastai.

JAV, kaip didelė naftos gavybos šalis, su tiekimo prieinamumu susiduria mažiau. J. Rousseau tai apibendrino taip: JAV greičiau bus kalbama apie kainą, o kai kuriose kitose pasaulio dalyse galima prieiti prie ribos, kai kuro tiesiog nebelieka.

Kiek pasaulinė aviacinių degalų pasiūla atsilieka?

Investicijų bendrovės „Raymond James & Associates“ vyresnysis strategas Pavelas Molchanovas sakė, kad dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio pasaulis praranda 10–15 mln. barelių naftos per dieną.

Jo teigimu, net jei perdirbimo pajėgumai Azijoje ir Europoje būtų tie patys, be pakankamo žalios naftos kiekio perdirbėjai negalės dirbti visu pajėgumu, o tai reikštų realius tiekimo sutrikimus.

Nors TEA iš narių avarinių rezervų išleido 400 mln. barelių naftos, P. Molchanovas pabrėžė, kad tai greito efekto neduos – tokius kiekius į rinką galima išleisti tik per ilgesnį laiką, galbūt iki metų pabaigos.

Kaip tai pajus keleiviai?

Cornell universiteto profesorius Christopheris Andersonas sako, kad keliautojams reikėtų pasiruošti ne tik didesnėms kainoms.

„Tai jau nebėra vien kuro kainų istorija. Oro bendrovėms tai tampa tinklo planavimo istorija“, – teigė jis. Pasak profesoriaus, svarbūs ne tik kaštai, bet ir ilgesni maršrutai, mažesnis tvarkaraščių lankstumas bei didesnis neapibrėžtumas, kokia bus paklausa net ir po kelių savaičių.

C. Andersonas prognozavo, kad jei sutrikimai tęsis per pagrindinį vasaros sezoną, rinkoje gali daugėti vėlyvų užsakymų, didėti tvarkaraščių nepastovumas ir mažėti pigių bilietų pasirinkimas.

„Tourism Economics“ ataskaitoje pažymima, kad labiausiai nukenčia kelionės per Artimuosius Rytus dėl oro erdvės uždarymų ir brangių maršrutų keitimų. S. Rooney teigimu, rizikos zonoje yra apie penktadalis Europos–Azijos paklausos ir 10 proc. Šiaurės Amerikos–Azijos paklausos, kuri paprastai keliauja per Artimuosius Rytus. Jei konfliktas truktų du mėnesius, atsigavimas, tikėtina, prasidėtų 2026 metų antroje pusėje, nors nuotaikos rinkoje gali atsigavimą lėtinti.

Ką daro oro bendrovės?

Nyderlandų oro bendrovė „KLM“ ir Jungtinės Karalystės pigių skrydžių vežėja „easyJet“ teigė šiuo metu kuro trūkumo nejaučiančios, tačiau plačiau TEA įspėjimų nekomentavo. Vis dėlto abi pripažįsta patiriančios didėjančias sąnaudas.

„KLM“ ketvirtadienį pranešė kitą mėnesį mažinsianti 160 skrydžių – apie 1 proc. savo Europos maršrutų. Priežastis – augančios keroseno sąnaudos, dėl kurių dalis skrydžių, pasak bendrovės, tampa finansiškai nebeapsimokantys.

„easyJet“ pranešė prognozuojanti 2026 finansinių metų pirmąjį pusmetį patirsianti 619,6–642,6 mln. eurų ikimokestinį nuostolį. Vis dėlto generalinis direktorius Kentonas Jarvisas tvirtino, kad paklausa išlieka stipri, o Velykų laikotarpis bendrovei buvo pats intensyviausias istorijoje.

Vokietijos vežėja „Lufthansa“ paskelbė, kad darbo ginčai ir aukštos kuro kainos verčia nedelsiant uždaryti regioninį padalinį „CityLine“ anksčiau nei planuota, o 27 senesni, mažiau efektyvūs lėktuvai bus išimti iš eksploatacijos. Taip pagreitinamas sprendimas, kuris buvo numatytas tik kitais metais.

JAV oro bendrovė „Delta Air Lines“, dažnai skraidanti į Europą, teigė žinanti apie galimą kuro tiekimo problemą ir stebinti situaciją. „Delta“, 2012 metais Filadelfijoje įsigijusi naftos perdirbimo gamyklą, siekdama geriau valdyti didžiausias sąnaudas, pranešė šiuo metu nesitikinti greito poveikio savo operacijoms.

Kaip keičiasi kainos?

Dalis oro bendrovių jau perspėja apie brangstantį kurą ir perkelia kaštus keliautojams – dažniausiai per bilietų kainas ar papildomus mokesčius.

Pastarosiomis savaitėmis JAV vežėjos „Delta“, „United“, „American Airlines“, „Southwest Airlines“ ir „JetBlue“ padidino registruoto bagažo mokesčius.

„United“ vadovas Scottas Kirby darbuotojams skirtame pranešime teigė, kad jei kuro kainos išliks aukštos, tai galėtų pridėti apie 9,32 mlrd. eurų metinių sąnaudų. Jis pažymėjo, kad net geriausiais bendrovės metais pelnas nesiekė 4,3 mlrd. eurų.

Tuo metu Honkongo vežėja „Cathay Pacific“ neseniai apie 34 proc. padidino kuro priedus visiems maršrutams, o „Air India“ kai kuriems skrydžiams šį mėnesį pridėjo iki 260 eurų mokesčių. „Emirates“, „Lufthansa“ ir „KLM“ taip pat koregavo mokesčius ar kainas, siekdamos prisitaikyti prie didelio kainų nepastovumo.