Proveržiu vadinti vaistai nuo Alzheimerio ligos nuvylė: nauja apžvalga skelbia liūdną žinią
Ketvirtadienį paskelbta išsami apžvalga rodo, kad vaistai, kurie buvo vadinami proveržiu kovoje su Alzheimerio liga, pacientams nesuteikia kliniškai reikšmingos naudos. Vis dėlto dalis ekspertų su tokia išvada nesutinka ir kritikuoja analizės metodiką.
Apžvalgą atliko organizacija „Cochrane“, laikoma vienu patikimiausių šaltinių, vertinant mokslinių tyrimų įrodymus. Joje nagrinėti vaistai, nukreipti prieš amiloidus – apnašas, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse.
Mokslininkai seniai ieško būdų, kaip pašalinti šias apnašas, nes tikėta, kad jos gali būti viena dažniausios demencijos formos priežasčių. Ši liga kasmet paveikia milijonus vyresnio amžiaus žmonių.
Po dešimtmečius trukusių brangių, bet dažnai nesėkmingų bandymų du prieš amiloidus nukreipti vaistai – lekanemabas ir donanemabas – iš pradžių buvo pristatyti kaip galintys sulėtinti sekinančios ligos progresavimą. Per pastaruosius kelerius metus abu preparatai buvo patvirtinti Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje.
Tačiau vėliau kilo abejonių dėl jų veiksmingumo, kainos ir galimų šalutinių poveikių, tarp jų – padidėjusios smegenų tinimo ir kraujavimo rizikos. Dėl to Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos valstybinės sveikatos sistemos atsisakė kompensuoti šiuos vaistus.
Naujojoje „Cochrane“ apžvalgoje sujungti 17 klinikinių tyrimų duomenys. Iš viso juose dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, turinčių lengvų kognityvinių sutrikimų arba ankstyvos stadijos demenciją.
Maždaug 18 mėnesių trukusiuose tyrimuose analizuoti septyni skirtingi prieš amiloidus nukreipti vaistai. Tik viename tyrime buvo vertintas donanemabas, kurį JAV farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ parduoda pavadinimu „Kisunla“. Dar viename tyrime nagrinėtas lekanemabas, parduodamas kaip „Leqembi“ – preparatas, siejamas su bendrovėmis „Biogen“ ir „Eisai“.
Pagrindinis apžvalgos autorius Francesco Nonino iš Italijos instituto IRCCS spaudos konferencijoje teigė, kad ankstesniuose tyrimuose fiksuotas statistiškai reikšmingas skirtumas nevirto pacientams apčiuopiama, kliniškai svarbia nauda.
Tuo pat metu pabrėžta, jog smegenų skenavimas parodė, kad vaistai iš tiesų padeda pašalinti amiloidus. Vis dėlto bendra išvada, pasak tyrimo bendraautorio Edo Richardo iš Radboud universiteto medicinos centro Nyderlanduose, yra tokia: mintį, kad amiloidų šalinimas automatiškai atneš naudą pacientams, šie rezultatai paneigia.
Ekspertų kritika ir atsakas
E. Richardas, anksčiau jau viešai reiškęs skepticizmą dėl prieš amiloidus nukreiptų vaistų, teigė besitikintis, kad ateityje daugiau dėmesio bus skiriama kitiems galimiems Alzheimerio ligos mechanizmams, kurie galėtų padėti sukurti veiksmingesnių gydymo būdų.
Tuo tarpu britų biologas Johnas Hardy, 1990-aisiais suformulavęs amiloidų hipotezę, apžvalgą kritikavo dėl to, kad joje į vieną analizę sujungti lekanemabo ir donanemabo duomenys kartu su vaistais, kurie, kaip teigiama, yra žinomi kaip neveiksmingi – taip, pasak jo, galėjo būti sumažintas bendras vidurkis.
„Tai kvailas straipsnis, kurio apskritai neturėjo publikuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Hardy, nurodęs, kad yra konsultavęs bendroves „Eli Lilly“, „Biogen“ ir „Eisai“.
Atsakydamas į tokią kritiką, E. Richardas teigė, kad nors į apžvalgą įtraukti vaistai gali veikti skirtingais mechanizmais, jų taikinys yra tas pats – amiloido beta baltymai.
Australų neuromokslininkas Bryce’as Visselis, kuris tyrime nedalyvavo, pažymėjo, kad apžvalga neįrodo, jog amiloidai neturi jokio vaidmens Alzheimerio ligai, ir neatmeta galimybės, kad ateityje gali atsirasti naujų, efektyvesnių į amiloidus nukreiptų terapijų.
„Tačiau ji parodo, kad dabartinė prieš amiloidus nukreiptų vaistų karta nepateisina su ja sietų lūkesčių“, – sakė B. Visselis.
© „Agence France-Presse“
