Žiedadulkių sezonas Europoje ilgėja: štai kodėl jos šį pavasarį tampa kur kas agresyvesnės

Įsitvirtinant šiltesniems orams, ilgėjant vakarams ir kylant temperatūrai, pavasaris daugeliui atneša ne tik gerą nuotaiką, bet ir mažiau pageidaujamą „dovaną“ – alergijas.

Kasmet milijonai žmonių žiemos peršalimo čiaudulį iškeičia į čiaudulį dėl žiedadulkių. Pavasariui prasidėjus medžiai ima skleisti žiedadulkes: pirmiausia žydi lazdynai ir alksniai, vėliau – beržai, uosiai ir ąžuolai. Vasarą pagrindiniais alergijos sukėlėjais dažnai tampa žolės.

Žiedadulkių alergija kyla tuomet, kai ore esančios dalelės patenka į kvėpavimo takus ir akis. Imuninė sistema gali sureaguoti išskirdama histaminą, kuris sukelia uždegimą: plečiasi kraujagyslės, vargina sloga, ašarojančios ir perštinčios akys.

Žiedadulkių sezono pradžia, trukmė ir intensyvumas kasmet skiriasi – tai priklauso nuo orų ir augalų fiziologinių ciklų.

„Medžiai yra natūralūs organizmai – jų žiedadulkių gamyba vyksta ciklais: po stipresnių metų seka silpnesni, kai augalai kaupia energiją“, – „Euronews Health“ sakė Belgijos visuomenės sveikatos instituto „Sciensano“ mikologijos ir aerobiologijos padalinio mokslininkė Astha Tiwari.

Pasak jos, žiedadulkių gamyba medžiams kainuoja daug energijos, todėl gausesnių metų periodai paprastai keičiami silpnesniais.

Ar žiedadulkių sezonai tampa intensyvesni?

Skaičiuojama, kad žiedadulkių alergija Europoje gali varginti apie 40 proc. gyventojų – tai vienas dažniausių alergenų regione.

Miesto vietovėse alergijos paplitimas dažnai didesnis, o tam įtakos turi tokie veiksniai kaip tarša ir gyvenimo būdo pokyčiai.

„Žvelgiant į pastarojo dešimtmečio duomenis, matome, kad žiedadulkių sezonai ilgėja, prasideda kiek anksčiau, o žiedadulkių intensyvumas didėja“, – teigė A. Tiwari.

Ji pridūrė, kad tai gali būti susiję su klimato kaita: šiltesnės temperatūros palankios medžiams ir augalams anksčiau pražysti, todėl ir apdulkinimo laikotarpis prasideda anksčiau.

Tyrimas, kuriame 30–44 metų laikotarpiu analizuoti stebėjimo stočių duomenys Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge, parodė, kad daugumos medžių rūšių metiniai žiedadulkių kiekiai ir pikinės reikšmės bendrai augo, o sezonas prasidėdavo anksčiau.

Kylanti temperatūra ir didėjanti anglies dioksido koncentracija atmosferoje skatina augalų augimą bei didina žiedadulkių gamybą. Dėl to sezonai ilgėja, o žiedadulkių koncentracija ore didėja.

Kuo ilgiau žmogus susiduria su alergenu, tuo labiau jis gali tapti jam jautrus. Vadinasi, kai daugiau augalų ilgiau gamina daugiau žiedadulkių, žiedadulkių sukeliamos alergijos ateityje gali stiprėti.

Anglijos Rytų Anglijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonių, kuriuos vargina alerginiai simptomai dėl ambrozijos žiedadulkių, skaičius iki 2050 metų gali padvigubėti – nuo 33 iki 77 mln.

Ką daryti, kad apsisaugotumėte?

Tarša ir žiedadulkės sudaro savotišką užburtą ratą: vienas veiksnys stiprina kitą ir didina žmonių jautrumą. Nustatyta, kad oro tarša, ypač azoto dioksidas, ozonas ir kietosios dalelės, gali chemiškai pakeisti žiedadulkių molekules, todėl jos tampa alergiškesnės ir „agresyvesnės“.

Vis dėlto jautrumas žiedadulkėms skiriasi. A. Tiwari atkreipė dėmesį, kad ypač jautriems žmonėms simptomus gali sukelti net ir nedidelė žiedadulkių koncentracija ore.

Europos klimato ir sveikatos observatorijos duomenimis, alerginės reakcijos į žiedadulkes gali sutrikdyti miegą, pabloginti emocinę savijautą ir gyvenimo kokybę. Taip pat gali mažėti darbingumas, o vaikams – prastėti mokymosi rezultatai.

Norint sumažinti poveikį didžiausios koncentracijos dienomis, rekomenduojama imtis kelių paprastų veiksmų.

Vienas iš paprasčiausių sprendimų – dieną namuose laikyti uždarytus langus. Vėdinti geriau anksti ryte arba vakare, kai žiedadulkių ore paprastai būna mažiau.

Grįžus į namus verta nusiprausti po dušu ir persirengti – taip į patalpas patenka mažiau žiedadulkių. Jei įmanoma, drabužius geriau džiovinti namuose.

Išeinant į lauką gali padėti akiniai nuo saulės, nes jie sumažina dalelių patekimo į akis tikimybę. Taip pat atkreipiama dėmesį, kad alergenai gali prikibti prie daugkartinių kontaktinių lęšių paviršiaus, todėl kai kuriais atvejais praktiškesnis pasirinkimas yra vienadieniai lęšiai arba akiniai.

A. Tiwari taip pat pažymėjo, kad alergiškiems žmonėms gali būti palankesnės pakrančių vietovės: jūros vėjas ir mažesnė augmenija dažnai reiškia mažesnį žiedadulkių kiekį ore.