Po dešimtmečių ginčų pripažinta penktoji diabeto forma: jos gydymas gali būti pavojingas

Tarptautinė diabeto federacija „International Diabetes Federation“ (IDF) 2025 metais oficialiai pripažino penktąją diabeto formą – po dešimtmečius trukusių ginčų ir neaiškumų.

IDF taip pat ragina kitas sveikatos institucijas, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), žengti tuo pačiu keliu ir atnaujinti klasifikaciją.

5 tipo diabetas retai aptariamas ir dar rečiau tiriamas, tačiau manoma, kad jis gali paveikti iki 25 mln. žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai tai siejama su mažas ir vidutines pajamas gaunančiomis šalimis, kuriose galimybės gauti medicininę pagalbą yra ribotos.

Ši būklė pirmą kartą aprašyta 1955 metais Jamaikoje, tačiau vėliau ilgam buvo primiršta. Nors PSO ją buvo pripažinusi dar 9-ajame dešimtmetyje, diagnozė nuo pat pradžių kėlė daug diskusijų.

Beveik septynis dešimtmečius mokslininkai ginčijosi, ar 5 tipo diabetas apskritai egzistuoja. 1999 metais PSO netgi buvo atsisakiusi šios klasifikacijos dėl įrodymų stokos. Iki šiol trūko sutarimo, kaip tiksliai diagnozuoti šią ligą ir kaip ją gydyti.

Skirtingos diabeto formos turi nevienodas priežastis. 1 tipo diabetas yra autoimuninė būklė, kai pažeidžiama kasos galimybė gaminti insuliną. 2 tipo diabetas dažniausiai siejamas su insulino nejautra, kurią lemia mityba ir gyvenimo būdas. 3c tipo diabetas dažnai išsivysto dėl kasos pažeidimo. Nėščiųjų diabetą sukelia hormoniniai pokyčiai nėštumo metu.

5 tipo diabetas, kaip manoma, kyla dėl maistinių medžiagų trūkumo. Anksčiau jis buvo vadinamas su nepakankama mityba susijusiu cukriniu diabetu (MRDM). Dėl neaiškių kriterijų ši diabeto forma neretai klaidingai priskiriama kitoms rūšims.

Tyrėjai pabrėžia, kad insulino rezistencija, regis, nėra pagrindinė 5 tipo diabeto priežastis. Dėl to įprasti gydymo metodai gali būti neveiksmingi, o kai kuriais atvejais – net žalingi.

„Suprasti, kokio tipo diabetu žmogus serga, yra itin svarbu, kad būtų parinktas tinkamas gydymas“, – 2025 metų gegužę aiškino diabeto tyrėjas Craig Beall iš Ekseterio universiteto.

Endokrinologė Meredith Hawkins, dirbanti pasauliniame diabeto institute prie „Albert Einstein College of Medicine“, ne vienerius metus ragino pripažinti 5 tipo diabetą tarptautiniu mastu. Pasak jos, ši liga dažniausiai paveikia žmones Azijoje ir Afrikoje, kur plačiai paplitęs didelis maisto nepriteklius.

„Su nepakankama mityba susijęs diabetas yra dažnesnis nei tuberkuliozė ir beveik toks pat paplitęs kaip ŽIV / AIDS, tačiau oficialaus pavadinimo nebuvimas trukdė diagnozuoti pacientus ir ieškoti veiksmingų gydymo būdų“, – 2025 metais teigė M. Hawkins.

„Tikiuosi, kad formalus pripažinimas kaip 5 tipo diabeto padės pagaliau pasistūmėti kovojant su šia ilgai apleista liga, kuri smarkiai alina žmones ir neretai būna mirtina“, – pridūrė ji.

Naujausi tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis rodo, kad lėtinis maistinių medžiagų trūkumas gali turėti ilgalaikį poveikį kasai: sutrikdyti insulino sekreciją ir apsunkinti gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą.

M. Hawkins 2022 metais paskelbtame darbe pirmą kartą išskyrė šiai būklei būdingą metabolinį profilį. Nedidelis tyrimas Pietų Indijoje parodė, kad MRDM sergantiems žmonėms trūksta insulino panašiai kaip sergant 1 tipo diabetu, tačiau ne taip stipriai. Tuo pat metu jie išlieka jautrūs insulinui – kitaip nei dalis 2 tipo diabetu sergančių pacientų, kuriems būdinga rezistencija.

„5 tipo diabetas išsiskiria unikalia patogeneze – manoma, kad ji susijusi su sutrikusiu kasos vystymusi dėl ilgalaikio maistinių medžiagų nepakankamumo“, – naujausioje apžvalgoje rašė gydytojas Rahul Garg iš Indijos „F.H. Medical College and Hospital“.

Remdamasi šiais duomenimis, IDF ėmėsi kryptingų veiksmų, kad 5 tipo diabetas būtų galutinai įtvirtintas tarptautinėje praktikoje. Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje nuomonės išlieka nevienodos: vieni šį sprendimą vadina seniai pavėluotu, kiti tvirtina, kad jis per ankstyvas dėl diagnostinio neapibrėžtumo ir skirtingų su nepakankama mityba siejamų diabeto atvejų.

Diskusijos vyksta ir dėl paplitimo: dalis ekspertų teigia, kad pacientų daugėja, kiti mano, jog atvejų mažėja. Vis dėlto sutariama, kad be aiškaus pripažinimo ir vieningų kriterijų neįmanoma patikimai įvertinti, kiek žmonių iš tiesų serga šia liga.

Be oficialaus pavadinimo ir statuso sudėtinga pritraukti finansavimą tyrimams. O be papildomų įrodymų sunku sukurti standartizuotą diagnostiką ir gydymo gaires.

2025 metais IDF subūrė 5 tipo diabeto darbo grupę, kuriai vadovauja M. Hawkins. Grupės tikslai – parengti formalius diagnostikos kriterijus ir gydymo rekomendacijas, sukurti pasaulinį tyrimų registrą bei parengti mokymus sveikatos priežiūros specialistams.

Ekspertai įspėja, kad dėl specifinio 5 tipo diabeto metabolinio profilio gydytojai turi itin atsargiai valdyti insulino skyrimą.

Kai kuriems pacientams gali pakakti labai nedidelių papildomo insulino dozių, o kitiems gali prireikti alternatyvių metodų, skatinančių insulino sekreciją. Tikslas – išvengti pavojingų gliukozės lygio šuolių ar kritimų.

„Netinkamas gydymas insulinu gali sukelti hipoglikemiją, o tai ypač rizikinga vietovėse, kuriose trūksta maisto ir kur gliukozės stebėsena gali būti neįperkama“, – po oficialaus pripažinimo paskelbtoje apžvalgoje aiškino M. Hawkins ir jos kolegos.

Problema, pasak mokslininkų, neapsiriboja vien Azija ir Afrika. Nepakankama mityba tampa vis didesniu iššūkiu ir dalyje Lotynų Amerikos bei Karibų regiono, kur aplinkos, politiniai ir ekonominiai veiksniai didina sveikatos nelygybę ir skurdą.

„Greito sprendimo nėra, todėl tikimės, kad kova su šia liga pareikalaus daug daugiau tyrimų ir aktyvios advokacijos“, – interviu metu sakė M. Hawkins.

„Kai pamatai jaunus pacientus, mirštančius dėl netinkamo, apleistos diabeto formos gydymo, kelio atgal nebelieka“, – pridūrė ji.

Ankstesnė šio straipsnio versija buvo publikuota 2025 metų gruodį.