Ar vis dar jaučiate pasekmes? Atskleista, kiek milijardų kasmet kainuoja klastingas ilgasis COVID
Ilgalaikė būklė, pasireiškianti daliai žmonių po COVID-19 infekcijos ir vadinama ilguoju COVID, OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalims artimiausią dešimtmetį kasmet galėtų kainuoti apie 116 mlrd. eurų.
Kaip nurodoma naujoje „EBPO“ ataskaitoje, tokia suma yra „palyginama su visu metiniu Nyderlandų ar Ispanijos sveikatos apsaugos biudžetu“.
Nors šių metų kovą sukako šešeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, jos poveikis pasaulio ekonomikai išlieka. Milijonai žmonių vis dar susiduria su ilguoju COVID, o ši būklė kasmet kainuoja milijardus eurų sveikatos sistemoms ir daro spaudimą darbo rinkoms.
„EBPO“ įspėja, kad ši liga, kaip ir kiti po ūmios infekcijos pasireiškiantys sindromai, niekur nedingsta, tačiau matyti neraminančių ženklų, jog politinis ir finansinis dėmesys šiai temai silpnėja.
„Reikia išlaikyti pastovų pagreitį, nes šių būklių sprendimas naudingas tiek nedelsiant į pacientą orientuotoms darbotvarkėms, tiek ilgalaikiam pasirengimui būsimų pandemijų scenarijams“, – rašė ataskaitos autoriai.
Remdamasi savo analize, „EBPO“ skaičiuoja, kad 2021 m., pandemijos piko metu, ilguoju COVID sirgo apie 5,3 proc. visos jos valstybių narių populiacijos. Tai sudarė maždaug 75 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros išlaidos siekė apie 45,3 mlrd. eurų.
Nors nuo pandemijos piko ilgojo COVID paplitimas ir su juo susijusios sveikatos išlaidos sumažėjo, prognozuojama, kad vien tiesioginės sveikatos priežiūros išlaidos, reikalingos šiai būklei valdyti, 2025–2035 m. laikotarpiu vis tiek išliks apie 9,40 mlrd. eurų per metus, „net ir taikant konservatyvias prielaidas“.
Kas yra ilgasis COVID?
Ilgasis COVID gali išsivystyti bet kuriam žmogui, persirgusiam COVID-19. Būklei būdinga plati simptomų įvairovė – nuo nuovargio, raumenų ar sąnarių skausmo, dusulio iki galvos skausmų ir vadinamojo smegenų rūko.
Simptomai paprastai prasideda per tris mėnesius nuo pirminės COVID-19 ligos ir tęsiasi mažiausiai du mėnesius.
Dažniausiai būklė laikui bėgant gerėja – įprastai per pirmuosius devynis mėnesius. Vis dėlto maždaug 15 iš 100 žmonių simptomai išlieka ir po metų.
Kaip pažymima „EBPO“ ataskaitoje, turimi įrodymai leidžia manyti, jog ilgasis COVID nėra viena konkreti liga. Greičiau tai susijusių potipių grupė, galinti turėti skirtingus rizikos veiksnius – genetinius, aplinkos ar kitokius – ir įvairius biologinius mechanizmus.
Pasekmės – ne tik sveikatai
Ataskaitoje pabrėžiama, kad dideles pajamas gaunančiose šalyse žinutė yra vienoda: užsitęsę simptomai po infekcijos yra ne tik sveikatos sistemos iššūkis, bet ir struktūrinis stabdis ekonomikos augimui.
„Netiesioginės ilgojo COVID ekonominės sąnaudos 2025–2035 m. gerokai viršys su sveikatos priežiūra susijusias išlaidas“, – teigiama ataskaitoje.
„EBPO“ vertino socialinį ir ekonominį ilgojo COVID poveikį, kurį lemia pertrūkiai užimtume, ankstyvas pasitraukimas iš darbo rinkos ir sumažėjęs produktyvumas.
„Ilgasis COVID ir toliau mažins dalyvavimą darbo rinkoje bei produktyvumą tuo metu, kai ekonomikos augimas yra nuosaikus, o visuomenė sensta“, – rašė ataskaitos autoriai.
Žvelgiant į ateitį, prognozės rodo, kad, priklausomai nuo tolesnio viruso plitimo, ilgojo COVID paplitimas per artimiausius dešimt metų gali stabilizuotis ties maždaug 0,6–1,0 proc. „EBPO“ šalių gyventojų.
Prognozės iki 2035 m. rodo, kad optimistiniais scenarijais nuostoliai galėtų sumažėti iki beveik nereikšmingo lygio. Tačiau realesni vertinimai numato nuolatinius metinius 0,1–0,2 proc. BVP praradimus, kurie per ateinantį dešimtmetį galėtų sudaryti apie 115,38 mlrd. eurų per metus.
Ką daryti toliau?
„EBPO“ pažymi, kad nors ilgojo COVID klinikiniai bruožai dabar suprantami geriau, ekonominės ir socialinės pasekmės tik pradedamos sistemiškai vertinti.
Žvelgiant vien į sveikatos sritį, ataskaitoje teigiama, kad ligos atpažinimas, diagnostika ir priežiūra skirtingose šalyse vis dar labai nevienodi.
Daugelis valstybių neturi patikimų ir praktiškai panaudojamų duomenų apie ilgąjį COVID, todėl joms sudėtinga įvertinti naštą ir kurti veiksmingas politikos priemones.
Ataskaitos autoriai ragina šalis teikti prioritetą aukštos kokybės nacionalinių duomenų apie ilgąjį COVID rinkimui ir skelbimui, kad būtų galima pagrįsti politikos sprendimus.
„EBPO“ taip pat pabrėžia, jog pamokos iš ilgojo COVID patirties yra kritiškai svarbios stiprinant pasirengimą būsimoms pandemijoms.
„Atsakas į COVID-19 atskleidė, kad ilgalaikės infekcijos pasekmės ankstyvose stadijose dažnai buvo nuvertinamos ir rizikavo būti ignoruojamos pandemijai pereinant į poūmio atsigavimo fazę“, – nurodoma ataskaitoje.
Autoriai teigia, kad per bet kurią būsimą pandemiją ar iškilus naujai, labiau virulentiškai COVID-19 atmainai, dėmesys galimoms ilgalaikėms pasekmėms turi būti numatytas iš anksto ir integruotas į planavimą nuo pat ūmaus atsako pradžios.
