Žiemos vynmedžių genėjimas yra vienas svarbiausių darbų, užtikrinančių gausų ir kokybišką derlių. Tinkamai parinktas laikas ir teisinga genėjimo technika padeda išlaikyti krūmų sveikatą, subalansuoti augimą ir vaisių mezgimą. Toliau pateikiamos aiškios rekomendacijos, kada ir kaip genėti vynmedžius žiemą bei kuo skiriasi jaunų ir senų krūmų formavimas.
Vynmedžių genėjimo laikas turi didelę reikšmę krūmo būklei ir vėlesniam derėjimui. Per anksti atliktas genėjimas gali pažeisti ūglius nuo šalčio, o per vėlyvas skatina stiprų sulčių tekėjimą iš žaizdų (vadinamą „lozos ašarojimu“), kuris silpnina augalą.
Saugiausia vynmedžius genėti ankstyvą pavasarį – vasario pabaigoje ir pirmoje kovo pusėje. Tuomet stiprių šalčių rizika paprastai jau būna mažesnė, o vynmedžiai vis dar išlieka ramybės būsenoje. Jei žiema švelni, genėti galima ir sausio–vasario sandūroje.
Kita galimybė – dviejų etapų genėjimas. Rudenį atliekamas preliminarus ūglių patrumpinimas, o pagrindinis genėjimas paliekamas pavasariui, kai jau aiškiai matomi galimi pašalimai. Reikėtų vengti genėti nuo balandžio pradžios iki gegužės vidurio, nes tuo metu lozos ašarojimas būna stipriausias.
Kaip genėti vynmedžius žiemą?
Jei tik pradedate auginti vynuoges, verta susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis, kad būtų lengviau suprasti, kur ir kaip kirpti.
Kamienas – tai daugiametė, sumedėjusi krūmo dalis. Iš kamieno auga lozos – per ankstesnį sezoną susiformavę sumedėję ūgliai. Iš lozų išsivysto ląstelės – švieži, žali, einamųjų metų ūgliai. Būtent ant ląstelių mezgasi vaisiai.
Vynmedis dera ant ląstelių, augančių iš lozų, todėl žiemą paliekama tik tiek lozų, kiek krūmas pajėgus „išmaitinti“. Kai ūglių per daug, vynmedis per daug sutankėja, uogos smulkėja ir prasčiau nusispalvina. Per stiprus genėjimas sumažina derlių, tačiau kartu skatina intensyvų augimą.
Vienaragio šniūro (Guyot) metodas
Patogu taikyti vieno ramens šniūro (Guyot) formavimo būdą:
- Pirmais metais po pasodinimo pagrindinį ūglį patrumpinkite virš antro pumpuro nuo žemės.
- Antrais metais iš dviejų išaugusių ūglių palikite stipresnį, silpnesnį pašalinkite. Pasirinktąjį ūglį patrumpinkite 70–80 cm aukštyje.
- Trečiais metais pagrindinį ūglį ištiesinkite ir pritvirtinkite iki maždaug 150 cm aukščio, o keletą šoninių ūglių išskleiskite horizontaliai ant atramos – jie taps vaisinėmis lozomis.
Genėjimo technika
Taisyklingas vynmedžių genėjimas padeda išvengti sunkiai gyjančių žaizdų. Visada genėkite aštriu, švariu ir dezinfekuotu sekatoriumi, o storesniems ūgliams naudokite sodo pjūklą. Prieš darbą peiliukus verta nuvalyti spiritu ar dezinfekciniu skysčiu, kad neplatintumėte ligų.
Kiekvieną pjūvį atlikite maždaug 45 laipsnių kampu, priešinga kryptimi nei pumpuras, 1,5–2 cm virš jo. Kuo žaizda mažesnė ir lygesnė, tuo greičiau ji užgyja.
Genėdami pašalinkite visus pažeistus, ligotus ir pašalusius ūglius. Krūmą praretinkite, palikdami sveikas, gerai išsidėsčiusias lozas. Ant kiekvienos jų, taikant trumpą genėjimą, palikite 2–3 pumpurus, o taikant ilgą – 8–12 pumpurų, priklausomai nuo veislės ir krūmo augumo.
Dažna pradedančiųjų klaida – per silpnas genėjimas. Vynmedžiai gerai reaguoja į gana stiprų kirpimą – tai juos skatina geriau augti ir gausiau derėti. Geriau krūmą patrumpinti ryžtingiau, negu visai jo negenėti.
Ar reikia vynmedžius apsaugoti po genėjimo?
Jeigu genėjimas atliekamas tinkamu laiku, paprastai žaizdų papildomai saugoti nereikia. Genint vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, jos dažniausiai greitai užsitraukia.
Apie apsaugą verta pagalvoti tuomet, kai genima rudenį arba kai po pavasarinio genėjimo prognozuojami šalčiai. Tokiu atveju didesnes kaip 2 cm žaizdas galima patepti sodo pasta ar specialiu sodininkystės tepalu.
Jauni vynmedžiai (iki trečiųjų metų po pasodinimo) pirmiausia reikalauja formuojamojo genėjimo. Šiuo laikotarpiu kuriate krūmo skeletą – kamieną ir daugiametes šakas. Dėmesį būtina sutelkti ne į derlių, o į tvirtos struktūros ir gero šaknyno formavimą.
Pirmaisiais metais ribokite paliekamų ūglių skaičių. Svarbu, kad augalas sukauptų pakankamai jėgų, išaugintų stiprią šaknų sistemą ir storas, sumedėjusias dalis. Jauni krūmai gana gerai pakelia net ir stipresnį genėjimą, jei teisingai parenkami paliekami ūgliai.
Senesni, jau derantys vynmedžiai reikalauja reguliaraus atjauninančio ir reguliuojančio genėjimo. Kasmet pašalinkite per kelerius metus derėjusias, pasenusias šakas ir pakeiskite jas jaunesnėmis lozomis. Taip krūmas išlieka gyvybingas ir gali gausiai derėti daugelį metų.
Genint senus vynmedžius, svarbu atkreipti dėmesį į vadinamuosius „vilkus“ – stiprius ūglius, augančius iš daugiametės krūmo dalies. Juos galima panaudoti vynmedžio atjauninimui: paliktas „vilkas“ kitą sezoną taps vaisine loza.
