Vokietija ir Japonija vienija jėgas: naujas karinis susitarimas visiškai pakeis žaidimo taisykles

Vokietija siekia stiprinti gynybos ryšius su Japonija. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pasiūlė naują susitarimą, kuris palengvintų abiejų šalių karių veiklą vieniems kitų teritorijose.

Po sekmadienį įvykusių derybų su Japonijos gynybos ministru Shinjirō Koizumi, vykusių Japonijos Jokosukos jūrų bazėje, B. Pistorius teigė, kad Berlynas pateikė vadinamojo abipusės prieigos susitarimo (angl. Reciprocal Access Agreement) idėją. Pasak ministro, tai būtų teisinė ir administracinė sistema, skirta „palengvinti karių mainus abiejose šalyse ir reikšmingai sumažinti biurokratines kliūtis“.

Tokio tipo susitarimai paprastai leidžia partnerėms lengviau dislokuoti karius kitos valstybės teritorijoje – mokymams, pratyboms ar operacijoms – supaprastinant procedūras ir aiškiau reglamentuojant praktinius, teisinius bei administracinius klausimus. Japonija panašius susitarimus jau yra pasirašiusi su tokiomis šalimis kaip Jungtinė Karalystė ir Australija, stiprindama savo saugumo ryšius didėjančios įtampos regione fone.

Siūlomas žingsnis reikštų platesnį formatą nei pastarojo meto Vokietijos įsitraukimas Indo–Ramiojo vandenyno regione, kuris daugiausia apsiribojo bendromis pratybomis ir trumpalaikiais dislokavimais. B. Pistorius žodžiais, tai signalizuotų perėjimą prie labiau struktūruoto karinio bendradarbiavimo su regiono partneriais.

Ministras iniciatyvą siejo su augančiu pasauliniu nestabilumu ir pabrėžė jūrinių maršrutų svarbą. „Kokia artima yra mūsų partnerystė, tapo aišku dabartinių įvykių Irane ir Artimuosiuose Rytuose kontekste“, – sakė B. Pistorius, atkreipdamas dėmesį į Japonijos priklausomybę nuo energijos importo, keliaujančio per Ormūzo sąsiaurį. „Jūrų kelių laisvė turi būti užtikrinta ir apsaugota“, – pridūrė jis.

Pasak B. Pistoriaus, Vokietiją ir Japoniją vienija interesas saugoti pasaulinius prekybos maršrutus bei išlaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. „Mus vienija įsitikinimas, kad turi viršų imti teisės galia“, – teigė ministras.

Iniciatyva taip pat atspindi platesnį strateginį pokytį tiek Berlyne, tiek Tokijuje. Didėjant autoritarinių valstybių spaudimui – nuo Rusijos karo Ukrainoje iki Kinijos ir Šiaurės Korėjos keliamų iššūkių Rytų Azijoje – abi šalys vis dažniau saugumo grėsmes vertina kaip tarpusavyje susijusias ir šias bendras nuostatas paverčia glaudesniu dvišaliu gynybos bendradarbiavimu.

Apie galimo susitarimo pasirašymo terminus ar jo apimtį B. Pistorius konkrečių detalių nepateikė.