Vištų mėšlas daržui ir vaismedžiams: viena klaida gali nudeginti šaknis

Vištų mėšlas (dar vadinamas vištų mėšlu ar kurinčiu) laikomas viena stipriausių organinių trąšų, tinkamų naudoti namų sode. Lyginant su kitų gyvulių mėšlu, jame paprastai būna mažiau pakratų, todėl tai yra labiau koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis. Vištų mėšle paprastai gausu azoto, fosforo, kalio, taip pat kalcio ir magnio.

Ši trąša gali pagerinti dirvos derlingumą, papildyti ją humusu, skatinti naudingų dirvožemio mikroorganizmų veiklą, paspartinti augalų augimą ir padidinti derlių. Tačiau dėl didelės veikliųjų medžiagų koncentracijos ją būtina naudoti atsargiai.

Kuo vertingas vištų mėšlas ir ką jis savyje turi?

Vištų mėšle aptinkama daug pagrindinių augalams reikalingų elementų. Dažniausiai nurodoma, kad jame yra apie 2–4 proc. azoto, 1,5–2,5 proc. fosforo, 1–2 proc. kalio, 2–6 proc. kalcio ir apie 0,7 proc. magnio. Be to, randama ir mažesnių mikroelementų kiekių, pavyzdžiui, mangano, geležies, boro, cinko ar vario.

Tiksli sudėtis gali skirtis priklausomai nuo to, kuo lesinamos vištos. Paukščiai, maitinami šviežia žole, dažnai duoda mėšlą, kuriame būna daugiau azoto.

Kodėl su vištų mėšlu būtina elgtis atsargiai?

Nors tai itin vertinga organinė trąša, vištų mėšlas gali pakenkti, jei naudojamas netinkamai. Dėl labai didelio azoto ir kitų medžiagų kiekio juo lengva „nudeginti“ augalų šaknis, ypač jaunų ir jautrių daigų. Dėl šios priežasties vištų mėšlą rekomenduojama naudoti tik perrūgusį (perfermentuotą) ir tinkamai praskiestą.

Taip pat svarbu žinoti, kad vištų mėšlas paprastai turi šarmingesnę reakciją, todėl netinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams.

Kaip paruošti vištų mėšlo srutas (gnojų)?

Saugiausias būdas naudoti vištų mėšlą – paruošti fermentuotas srutas. Procesas paprastas: šviežias vištų išmatas arba džiovintas trąšas reikia sumaišyti su vandeniu ir palaikyti, kol fermentacija nurims.

Instrukcija žingsnis po žingsnio:

• Į kibirą ar kitą talpą įdėkite 2–3 kg šviežio vištų mėšlo arba apie 1 kg granuliuotų trąšų.
• Užpilkite 10 l vandens, gerai išmaišykite ir pastatykite pavėsyje.
• Palikite kelioms dienoms, kasdien pamaišydami, kol tirpalas nustos putoti ir „dirbti“ – tai ženklas, kad fermentacija baigėsi.

Kaip praskiesti, kad būtų saugu?

Paruoštas srutas būtina skiesti vandeniu. Daugumai suaugusių augalų tinka santykis 1:10 (1 dalis srutų ir 10 dalių vandens). Jei planuojate tręšti jaunus ar lepesnius augalus, koncentraciją reikėtų sumažinti – naudoti 1:15 ar net 1:20.

Paruoštas srutas patartina sunaudoti per maždaug 2 savaites.

Ką galima tręšti vištų mėšlo srutomis, o ko geriau ne?

Perfermentuotos ir praskiestos vištų mėšlo srutos augalų vegetacijos metu (ypač pirmoje sezono pusėje) gali būti naudojamos kas 2–3 savaites. Jos ypač tinka „ėdriems“ augalams, kuriems reikia daug maisto medžiagų.

Svarbios taisyklės tręšiant:

• Prieš tręšimą dirvą palaistykite švariu vandeniu.
• Trąšas pilkite tik ant dirvos aplink augalą, ne ant lapų.
• Jei tirpalo pateko ant lapų, jį reikėtų kuo greičiau nuplauti.

Vištų mėšlo srutomis galima tręšti, pavyzdžiui, pomidorus, baklažanus, paprikas, agurkus, cukinijas, moliūgus, kopūstus, česnakus, porus, svogūnus, taip pat daugelį uogakrūmių ir vaismedžių: avietes, agrastus, serbentus, gervuoges, braškes, kriaušes, obelis, slyvas.

Tačiau ši trąša netinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams, nes kelia dirvos pH. Dėl to jos nerekomenduojama naudoti, pavyzdžiui, stambiauogėms spanguolėms, šilauogėms ir bruknėms.