Artėjant sprendimams Briuselyje dėl „mėsinių“ pavadinimų uždraudimo vegetariškiems produktams, alternatyvių baltymų sektorius veikiausiai nežlugs. To pavyzdžiu dažnai laikoma augalinės kilmės „pieno“ alternatyvų rinka, kurioje tokie prekės ženklai kaip „Oatly“ ir „Alpro“ tapo įprastu pasirinkimu prekybos centruose, nors panašūs apribojimai galioja jau seniai.
Dar gerokai prieš diskusijas dėl „vegetariškų kepsnių“ ar „daržovinių burgerių“ pavadinimų, Europos Sąjunga uždraudė augalinės kilmės gėrimams ir užtepėlėms naudoti tokius terminus kaip „pienas“ ar „jogurtas“. Vis dėlto šios taisyklės, panašu, nesustabdė sparčiai augančios veganiškų pieno produktų alternatyvų paklausos.
„Nepaisant reguliavimo, mums vis tiek pavyko augti“, – teigė „Danone“ augalinės kilmės verslo viceprezidentas Guillaume’as Millet, kurio įmonei priklauso „Alpro“ linija (nors etiketėse ir nerasite žodžių „sojų pienas“ ar „kokosų jogurtas“).
Toks rezultatas tampa savotišku „vadovėliu“ ir mėsos alternatyvų sektoriui. Europos Sąjungos įstatymų leidėjai neseniai pritarė draudimui vegetariškiems produktams vartoti su mėsa tradiciškai siejamus terminus, tarp jų – „vištiena“, „šonkauliukai“, „šoninė“, „nugarinė“, „kepenys“ ir „kepsnys“. Tuo pat metu tokie pavadinimai kaip „burgeriai“ ar „dešrelės“ kol kas liko leidžiami.
Už terminologijos draudimo iniciatyvą pasisakiusi Europos Parlamento narė Céline Imart tvirtino, kad taip esą „apsaugomi ūkininkų produktai nuo nesąžiningos konkurencijos“.
Vis dėlto Europos Sąjungos praktika su pieno produktų ženklinimu rodo, kad konkurencija tuo nesibaigia. 2017 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui uždraudus pieno stiliaus pakaitalams vadintis „pienu“, „sviestu“, „sūriu“, „grietinėle“ ar „jogurtu“, tokie prekės ženklai kaip „Oatly“ ir „Alpro“ ne tik išsilaikė, bet ir tapo viena iš priežasčių, kodėl augalinės kilmės gėrimų rinka Europoje dar labiau įsibėgėjo.
Šiandien augalinės kilmės gėrimų rinka Europos Sąjungoje plečiasi sparčiai: 2025 m. metiniai pardavimai siekė apie 4 mlrd. eurų, o iki 2035 m. prognozuojama, kad jie daugiau nei padvigubės ir priartės prie 10 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, kad vartotojų paklausos nei migdolų kapučinams, nei avižiniams gėrimams ženklinimo taisyklės reikšmingai neprislopino.
Panašią kreivę rodo ir augalinės kilmės mėsos alternatyvos. Remiantis iki draudimo įsigaliojimo atliktais rinkos vertinimais, 2025 m. augalinės kilmės „mėsos“ rinka siekė apie 2,6 mlrd. eurų, o per dešimtmetį ji gali išaugti iki maždaug 14 mlrd. eurų – taip aplenkdama augalinės kilmės „pieno“ segmentą ir atspindėdama dar stipresnį vartotojų poreikį.
„Manau, kad augalinės kilmės mėsos kategorija vis tiek sugebės augti, nepaisant šio absurdiško reguliavimo“, – sakė G. Millet, taip pat vadovaujantis asociacijai „Plant-Based Foods Europe“. Pasak jo, kuriami produktai „ras savo auditoriją“.
Vis dėlto verslo atstovai pabrėžia, kad naujos taisyklės gali turėti realių neigiamų pasekmių: didinti painiavą, biurokratiją, sąnaudas, o kartu silpninti inovacijas ir tvarumo tikslus.
Vokietijoje vien perženklinimo, naujų pakuočių kūrimo ir kitus pokyčius gamintojų išlaidos, anot Vokietijos alternatyvių baltymų asociacijos „BALpro“ vadovybės atstovės Claudios Hauschild, galėtų siekti apie 250 mln. eurų.
G. Millet prognozuoja, kad draudimas gali pristabdyti augimą maždaug dvejiems metams, o reguliacinis nestabilumas dalį įmonių gali atbaidyti nuo investicijų į augalinės kilmės produktus.
Neaiškumų, pasak itališkų augalinių produktų gamintojo „Valsoia“ atstovės Giulia Benini, kyla ir dėl to, ar bus leidžiama vartoti tokias formuluotes kaip „vištienos skonio“, jei pats žodis „vištiena“ patenka į draudžiamų terminų sąrašą.
„Jei ne, mums tektų perkurti pagrindinę pakuotės dalį, ir vartotojams taptų labai, labai sunku aiškiai paaiškinti, ką jie perka“, – teigė G. Benini.
Tokie klausimai, taip pat neapibrėžtumas dėl mišrios sudėties produktų ar taisyklių taikymo skirtingomis kalbomis turėtų būti sprendžiami techninėse Europos Sąjungos pareigūnų diskusijose, kurių tikslas – patikslinti laikino kompromiso tekstą.
Tuo pat metu diskusijos vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungos moksliniai patarėjai perspėja, kad norint pasiekti anglies dioksido neutralumą iki 2050 m. reikės mažinti žalingas subsidijas žemės ūkiui ir skatinti gyventojus valgyti mažiau mėsos. Vis dėlto sektoriui iššūkiu gali tapti ir kintančios vartotojų nuostatos – tyrimų duomenimis, europiečių, besilaikančių tvarių mitybos įpročių, dalis mažėja: nuo 76 proc. 2021 m. iki 69 proc. 2025 m.
„Manome, kad dėmesys turėtų krypti ne į sektoriaus ribojimą, o į sąžiningos konkurencijos užtikrinimą ir inovacijų skatinimą“, – sakė G. Benini. „Siūlome maistą žmonėms, kurie negali arba nenori pirkti tradicinio maisto. Tad mūsų tikslas – ne atimti vartotojus ar rinkos dalį, o suteikti augalinės kilmės alternatyvą.“
