Antradienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė atnaujintam Nacionalinio saugumo strategijos projektui, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Strategija bus teikiama svarstyti Seimui. Dabar galiojantis strategijos variantas patvirtintas 2021 m. gerokai prieš prasidėjusį Rusijos ir Ukrainos, todėl ją turėjome atnaujinti, maksimaliai atspindint dabartinius Lietuvos saugumo iššūkius ir numatant konkrečius prioritetus ir uždavinius“, – po VGT posėdžio žurnalistams Prezidentūroje komentavo D. Matulionis.
„Kertinis strategijos prioritetas – pasirengimas veiksmingam atgrasymui ir valstybės gynybai karinės agresijos atveju“, – tęsė jis.
Pasak prezidento patarėjo, reikšmingai pasikeitus geopolitinei situacijai, buvo būtina atnaujinti strategiją. Be to, taip pat yra siūloma prireikus ją atnaujinti kasmet.
„Saugumo aplinka, kaip žinote, pasikeitė. Karinės jėgos naudojimas tarptautiniuose santykiuose kai kuriose valstybėse įtvirtintas, kaip konkreti kryptis. Rusijos pasirengimas giliai ir ilgalaikei konfrontacijai su vakarais, Rusijos karinių pajėgumų plėtra vakarų kryptimi, ženkliai suintensyvėję priešiškų valstybių sabotažo, teroro ir destabilizacijos veiksmai ir tarptautinės tvarkos laipsniška erozija – daugiau mažiau aišku, kad aplinka keičiasi“, – žurnalistams antradienį teigė D. Matulionis.
„Siūlydami patvirtinti šią strategiją mes tuo pačiu ir siūlome, jei reikės, kasmet strategiją atnaujinti, atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius“, – tikino jis.
Stiprins žvalgybos pajėgumus
Atsižvelgiant į išores grėsmes, VGT posėdyje taip pat buvo nutarta stiprinti žvalgybos pajėgumus bei pasirengimą galimai mobilizacijai. Be to, siekiama didinti bendradarbiavimą su kariuomene, daugiau dėmesio skirti kontržvalgybai.
„Išorinės grėsmės yra išlikusios, jos gerai žinomos. Priešiškų veiksmų įvairovė plečiasi, siekiama kelti įtampas visuomenėje, suskaldyti euroatlantinę vienybę, sumažinti paramą Ukrainai, todėl bus stiprinami žvalgybos ir technologiniai žvalgybos pajėgumai, stiprinamas pasirengimas galimai mobilizacijai, bus glaudžiau bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomene“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė šalies vadovo patarėjas.
„Taip pat prioritetinis dėmesys bus skiriamas kontržvalgybinei veiklai“, – tęsė D. Matulionis.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) Ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją.
Kaip nurodė ministerija, dokumentas sudaro visumą nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, o pagrindinis atnaujintos strategijos tikslas – sustiprinti atgrasymą ir valstybės pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
Tiesa, strategija kritikuota dalies opozicijoje dirbančių politikų. Jų manymu, dokumentas parengtas pernelyg biurokratiškai, stokojama aiškios vizijos ir konkrečių priemonių, kaip Lietuva ruošiasi išgyventi besikeičiančioje geopolitinėje plotmėje.
Dabar galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
