Sezoninė laiko kaita kasmet sulaukia kritikos, o ekspertai primena apie galimus neigiamus padarinius. Vis dėlto tvarka nesikeičia – šiąnakt vėl persuksime laiką į vasaros. Dauguma įrenginių tai padaro automatiškai, tačiau keblumų vis dar gali sukelti automobilio laikrodžio nustatymas.
Kaip įprasta, laikas iš žiemos į vasaros keičiamas naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Šiemet tai – kovo 28-osios ir 29-osios naktis. 2 val. nakties laikrodį reikia pasukti viena valanda į priekį, iki 3 val., todėl miegosime valanda trumpiau, tačiau vakare šviesiau bus ilgiau.
Diskusijos dėl laiko sukiojimo atsisakymo tęsiasi jau ne vienerius metus. 2018 m. „Europos Komisija“ siūlė panaikinti sezoninę laiko kaitą – idėją, kuri daugeliui atrodė logiška, nes šiais laikais ji menkai pritaikoma praktikoje. Kritikai pabrėžia, kad laiko keitimas sukelia nereikalingą sumaištį, komplikuoja tvarkaraščius, kai kuriems žmonėms sukelia sveikatos problemų, o po laiko persukimo fiksuojama ir daugiau eismo nelaimių.
2025 m., pirmininkaudama „ES Tarybai“, Lenkija skelbė ketinanti patikrinti, ar valstybės narės pasirengusios atsisakyti sezoninės laiko kaitos. Tačiau techninių diskusijų metu dalis šalių atkreipė dėmesį, kad „Europos Komisija“ neparengė tokio sprendimo pasekmių analizės. Buvo deklaruota, jog ji bus parengta dar iki praėjusių metų vasaros, tačiau galiausiai tai neįvyko.
„Kipras“, šiuo metu koordinuojantis „ES Tarybos“ darbą, pripažįsta, kad klausimas įstrigo. „Europos Komisija“ esą dirba prie ilgai lauktos analizės, o jei dokumentas būtų paskelbtas per šios šalies pirmininkavimą, jis galėtų būti pristatytas ir aptartas atitinkamoje darbo grupėje. Vis dėlto akcentuojama, kad realistiškai analizė gali būti parengta tik pirmininkavimo pabaigoje, kuris truks iki birželio 30 d.
2018 m. „Europos Komisijos“ atliktos viešos konsultacijos rodė, kad 84 proc. „ES“ gyventojų pritaria laiko sukiojimo atsisakymui. Po metų Lenkijoje „CBOS“ atlikta apklausa parodė, kad 74 proc. respondentų norėtų likti prie vasaros laiko.
Kasdienybėje dėl laiko persukimo problemų dabar kyla gerokai mažiau: kompiuteriai, išmanieji telefonai ir laikrodžiai dažniausiai laiką koreguoja patys, todėl nereikia baimintis, kad žadintuvas suskambės netinkamu metu.
Panašiai ir su naujesniais automobiliais – jie gali automatiškai nustatyti tikslų laiką per interneto ryšį, pagal palydovinius duomenis arba remdamiesi radijo stočių perduodama informacija. Jei automobilis valandos nepersuko pats, reikėtų centrinio ekrano meniu surasti nustatymus, pasirinkti automobilio ar sistemos nustatymus ir atsidaryti skiltį, dažniausiai vadinamą „Data ir laikas“.
Kitaip būna modeliuose be centrinio ekrano arba kai laikrodis įrengtas kitoje vietoje. Jei jis turi atskirą vietą prietaisų skydelyje, šalia paprastai būna du mygtukai, leidžiantys greitai pakeisti laiką.
Dalies automobilių laikas rodomas borto kompiuterio ekrane – tuomet dažniausiai reikia įeiti į jo meniu ir surasti laikrodžio nustatymo funkciją. Senesniuose automobiliuose su centriniu ekranu šis įrenginys neretai būdavo atskiras ir nesusietas su kitomis automobilio sistemomis. Tai reiškia, kad jei laikas rodomas ir centriniame ekrane, ir prietaisų skydelyje, jį gali tekti keisti abiejose vietose atskirai.
