Vargina nuolatinis nuovargis ir skausmai be priežasties? Vaistininkė atskleidė 3 „nematomas“ ligas
Ne visos ligos palieka aiškiai matomus pėdsakus. Fibromialgija, dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ir lėtiniai uždegimai nepasireiškia žaizdomis, patinimais ar akivaizdžiais pakitimais, tačiau nuolat veikia fizinę ir emocinę žmogaus savijautą. Nematomos ligos gyvenimo neatima staiga, jos pamažu jį keičia – prasta savijauta ima diktuoti dienos ritmą, o jėgos senka vis greičiau. Kaip atpažinti, kada organizmo siunčiami signalai įspėja apie rimtą būklę?
Vaistininkė Lina Stočkutė‑Plytnikė pastebi, kad žmonės vaistinėje dažniausiai ieško greito skausmo numalšinimo, tačiau ilgalaikiam palengvėjimui būtina suprasti tikrąją skausmo priežastį.
„Kelis mėnesius vaistinėje lankėsi jauna moteris, besiskundusi pilvo spazmais ir vidurių užkietėjimu. Nors simptomai priminė DŽS, įtarimą sukėlė tai, kad skausmai stiprėjo naktimis ir gulint, o judant – silpnėjo. Vėliau paaiškėjo, kad juos sukėlė kiaušidžių endometriozė. Šis atvejis dar kartą parodė, kaip svarbu ieškoti tikrosios skausmo kilmės“, – pasakoja L. Stočkutė‑Plytnikė.
Pasak vaistininkės, fibromialgija, DŽS ar lėtiniai uždegimai vadinami „nematomomis“ ligomis, nes išoriškai žmogus dažniausiai atrodo visiškai sveikas, nors iš tiesų nuolat patiria skausmą, nuovargį ar diskomfortą.
„Dėl nematomų ir kintančių simptomų pacientai neretai susiduria su aplinkinių nuvertinimu ar net įtarimais, kad jie simuliuoja. Vieną dieną savijauta gali būti geresnė, kitą – gerokai blogesnė, todėl aplinkiniams ligą suprasti dar sunkiau“, – teigia ji.
Sunkiai paaiškinami simptomai
Fibromialgija, DŽS ir lėtiniai uždegimai dažnai pasireiškia pasikartojančiais, sunkiai nuslopinamais simptomais: migruojančiu skausmu, stipriu nuovargiu, miego sutrikimais, galvos skausmais, padidėjusiu jautrumu šalčiui ir garsams, galūnių tirpimu, nerimu.
„Fibromialgijai būdingi išplitę raumenų ir viso kūno skausmai, vadinamasis „smegenų rūkas“ ir nuolatinis nuovargis. DŽS dažniausiai pasireiškia pilvo skausmais, spazmais, pūtimu, kintančiu tuštinimusi, diskomfortu po valgio ar pykinimu. Lėtiniai uždegimai pasireiškia sąnarių skausmu ir sąstingiu, nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, kartais – ir karščiavimu“, – aiškina vaistininkė.
Atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo
Anot L. Stočkutės‑Plytnikės, lėtinį skausmą sukeliančios būklės stipriai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Nuolatinis skausmas tampa fonu, kuris sekina, trukdo susikaupti ir gyventi įprastą gyvenimą.
„Neprognozuojami simptomai kelia bejėgiškumo jausmą, nerimą, mažina savivertę, sukelia pyktį savo kūnui, kartais – ir depresijos požymius. Mažėja darbingumas, mokymosi galimybės, žmonės pamažu ima izoliuotis: vengia išvykų, renginių, darbo ar mokyklos, bijodami, kad simptomai paūmės netinkamu metu“, – sako vaistininkė.
Kai nėra aiškaus gydymo
Kai žmogus gyvena su lėtiniu skausmu ir neturi aiškaus gydymo plano, vaistinė dažnai tampa vieta, kur jis pagaliau būna išgirstas. Pripažinimas, kad skausmas yra tikras, net jei jo nesimato, mažina nerimą ir suteikia saugumo jausmą.
„Visuomet įvertiname rizikas: ar nėra ūmių simptomų, ar nevartojama per daug nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, ar nėra vaistų sąveikų. Esant poreikiui, nukreipiame pacientą pas gydytoją. Nors dažnai tikimasi greito sprendimo, lėtinių ligų valdymui būtinas pastovumas – reguliarus judėjimas, šilumos terapija, kokybiškas miegas, subalansuotas dienos ritmas ir lėtas, reguliarus maitinimasis, ypač sergant DŽS“, – pabrėžia L. Stočkutė‑Plytnikė.
Kas padeda sušvelninti simptomus?
Vaistininkės teigimu, lėtinių ligų simptomams palengvinti gali būti naudingi magnis, B grupės vitaminai, omega‑3 riebalų rūgštys, miegą gerinantys preparatai, o esant sąnarių skausmams – kolagenas su vitaminu C.
Sergant DŽS, galima rinktis probiotikus, skaidulas, simetikoną ar švelnius spazmolitikus. Lėtinio uždegimo atveju naudingi vitaminas D, cinkas ir kurkuminas, jei nėra kontraindikacijų.
„Reikėtų vengti perteklinio nuskausminamųjų vartojimo – daugelio lėtinių būklių skausmą palaiko padidėjęs centrinis jautrumas, todėl vaistai tampa vis mažiau veiksmingi, o jų šalutinis poveikis tenka skrandžiui, inkstams ir širdžiai. Labai svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų įvertinta tikroji simptomų kilmė ir parinktas tinkamas gydymas“, – apibendrina L. Stočkutė‑Plytnikė.
