Galvos odos niežėjimas – labai dažnas nusiskundimas, su kuriuo žmonės kreipiasi į gydytojus. Jis gali būti tiek netinkamos kasdienės priežiūros, tiek rimtesnių odos ar bendrų sveikatos sutrikimų požymis. Toliau apžvelgiamos pagrindinės galvos odos niežėjimo priežastys ir svarbiausi patarimai, kaip sumažinti diskomfortą.
Dažniausia galvos odos niežėjimo priežastis – netinkamai parinktas šampūnas ar kitos plaukų priežiūros priemonės. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo be sulfatų esantys šampūnai, tačiau jie tinka ne visiems.
Be sulfatų sukurti šampūnai skirti jautriai, alergiškai ar atopinei odai. Jeigu galvos oda riebi, jeigu dažnai naudojamos formavimo priemonės ar gydomieji losjonai, tokie šampūnai gali paprasčiausiai neišplauti perteklinio sebumo. Tuomet riebalai ir nešvarumai kaupiasi, užkemša plaukų folikulus, skatina uždegimą ir pleiskanų atsiradimą.
Kita klaida – agresyvūs šveitikliai ar labai stipriai valantys šampūnai, naudojami sausai, jautriai odai. Jie pažeidžia natūralų hidrolipidinį apsauginį sluoksnį, oda išsausėja, parausta, pradeda stipriai niežėti.
Neteisinga galvos plovimo technika ir dažnumas
Galvos odos būklę lemia ne tik tai, kokias priemones naudojate, bet ir kaip plaunate galvą. Svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių.
Vandens temperatūra turi būti maloniai šilta, bet ne karšta. Per karštas vanduo dirgina odą, skatina intensyvesnį riebalų išsiskyrimą ir gali paaštrinti niežėjimą.
Plaunant galvą, odą reikėtų švelniai masažuoti tik pirštų pagalvėlėmis, o ne nagais – taip išvengiama mikroįbrėžimų ir papildomo sudirginimo.
Ypatingą dėmesį verta skirti vadinamosioms seborėjinėms zonoms – smilkiniams ir pakaušiui. Šiose vietose dažniausiai kaupiasi riebalai ir nešvarumai, ypač po intensyvaus fizinio krūvio ar gausesnio prakaitavimo.
Odos ligos ir stresas
Jeigu galvos odos higienos taisyklių laikotės, priemones renkatės tinkamai, tačiau niežėjimas nemažėja, priežasties reikėtų ieškoti tarp dermatologinių ar kitų sveikatos sutrikimų.
Viena dažniausių diagnozių – seborėjinis dermatitas. Tuomet oda tampa sausa, juntamas tempimo jausmas, ant drabužių matyti smulkios šviesios pleiskanos. Tokiais atvejais gydytojai paprastai rekomenduoja specialius priešpleiskaniniai šampūnus ir gydomąsias priemones.
Panašūs simptomai pasireiškia ir sergant psoriaze. Apie pusę pacientų, turinčių šią ligą, skundžiasi pažeista galvos oda: ji pasidengia paraudusiomis dėmėmis, sidabriškai baltomis pleiskanomis ir plokštelėmis. Niežėjimo intensyvumas gali būti labai įvairus – nuo vos juntamo iki itin stipraus.
Dažnai galvos odą pažeidžia ir atopinis dermatitas. Oda parausta, ima luptis, pacientai neretai jaučia deginimo pojūtį. Išoriškai tai gali būti panašu ir į grybelinę infekciją – pavyzdžiui, stigmintą (stirginį) kerpę, kuri sukelia raudoną bėrimą ir net plaukų išretėjimo židinius.
Dar viena galimybė – dilgėlinė. Tuomet ant odos atsiranda raudoni, labai niežtintys gumbeliai, kurie paprastai išnyksta per kelias valandas. Jei tokia būklė užsitęsia ilgiau nei šešias savaites, ji laikoma lėtine.
Parazitinės infekcijos
Galvos odos niežėjimą gali sukelti ir parazitai. Bene dažniausias atvejis – utėlėtumas. Pagrindinis simptomas – labai stiprus niežėjimas, neretai juntamas nemalonus kvapas, ant odos ir prie plaukų šaknų matomos kraujingos šašelės ar glindos.
Kita infekcija – niežai, kuriuos sukelia mikroskopinės erkutės, gyvenančios epidermyje. Ši liga dažniau diagnozuojama vaikams ir sukelia itin intensyvų niežėjimą, ypač vakare ir naktį.
Nervų sistemos sutrikimai ir stresas
Kartais galvos oda labai niežti, tačiau matomų bėrimų ar paraudimo beveik nėra. Tokiais atvejais galima įtarti nervų sistemos sutrikimus. Nuo nervų pažeidimo ar ligų gali išsivystyti neuropatija, kurios vienas iš požymių – nuolatinis niežėjimas.
Prie simptomų paaštrėjimo dažnai prisideda ir stresas, psichikos ar somatiniai sutrikimai. Ilgalaikis emocinis krūvis veikia odos būklę, silpnina imunitetą ir didina uždegiminių procesų tikimybę.
Jeigu galvos niežėjimas nepraeina, stiprėja, atsiranda pleiskanų, paraudimo, šašelių, plaukų slinkimas ar kitų pakitimų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją dermatologą ar šeimos gydytoją. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir gerokai pagerina gyvenimo kokybę.
