Šiemet 70 metų sukaktį paminėjusi Kauno rajono savivaldybė išsiskyrė ne tik įspūdingais renginiais, bet ir gerėjančiais gyvenimo kokybės rodikliais, didelėmis investicijomis į švietimo infrastruktūrą, džiuginančiomis sportininkų pergalėmis ir aktyviomis bendruomenių iniciatyvomis. Apie praėjusius metus, nuveiktus darbus ir laukiančius iššūkius pasakoja Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Augantis gyventojų skaičius ir gerėjantys rodikliai
Jau antrą dešimtmetį Kauno rajono gyventojų skaičius stabiliai auga – tokių savivaldybių Lietuvoje yra vos kelios. Registrų centro duomenimis, šių metų gruodžio 3 d. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravo daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų, kai prieš metus jų buvo 117 382. Rajonas išsiskiria ir gimstamumo rodikliais: Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka vidutiniškai 6,6 naujagimio, o Kauno rajone – 9,5.
Pagal gyvenimo kokybės rodiklius Kauno rajonas patenka tarp geriausių šalies savivaldybių, o pagal darbo užmokesčio dydį jį lenkia tik Vilniaus ir Kauno miestai.
Džiugina ir tai, kad Kauno rajone kasmet sukuriama vis daugiau šalies bendrojo vidaus produkto. Kauno laisvoji ekonominė zona yra viena sparčiausiai augančių Baltijos šalyse. Tai svarbus projektas ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai, todėl savivaldybė aktyviai prisideda prie inžinerinių tinklų, kelių ir kitos būtinos infrastruktūros kūrimo.
Kauno rajonas nelieka nuošalyje ir sprendžiant oro uosto plėtros ir veiklos klausimus – Kauno oro uostas įsikūręs rajono teritorijoje, Karmėlavoje. Šiemet jis gerokai išsiplėtė, sustiprėjo jo vaidmuo valstybės gyvenime, ypač tais atvejais, kai baltarusiški oro balionai trikdė Vilniaus oro uosto veiklą.
Investicijos ir ekonominė plėtra
Investicijų sulaukiama įvairiose Kauno rajono vietovėse. Žemaitkiemio kaime (Domeikavos sen.) už daugiau kaip 20 mln. eurų pastatytas gyvūnų maisto fabrikas „Akvatera W“. Sausinės kaime (Užliedžių sen.) įkurtuvėms ruošiasi žemės ūkio technika prekiaujanti bendrovė „East West Agro“. Rokų seniūnijoje kyla didelis vėjo elektrinių parkas, ambicingų planų turi ir pramoninio nekilnojamojo turto plėtra užsiimanti „Sirin Development“.
Pasak mero, tobulėti visuomet yra kur. Gyventojai nori didesnės gerovės čia ir dabar, ir nors savivaldybė stengiasi dirbti kiek įmanoma sparčiau, darbus riboja biudžeto galimybės. Daug investicijų reikalauja keliai ir vandentvarka, o prioritetus tenka kruopščiai vertinti.
Saugumas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms
Sudėtinga geopolitinė situacija verčia dar labiau rūpintis gyventojų saugumu. Šiemet savivaldybė įsigijo tris mobiliuosius civilinės saugos konteinerius su pirmosios pagalbos ir asmens apsaugos priemonėmis, skirtomis naudoti ekstremaliomis sąlygomis. Šiuos konteinerius galima greitai pervežti ir pristatyti ten, kur labiausiai reikia. Siekiama užtikrinti pakankamą priedangų ir slėptuvių tinklą, taip pat – tinkamai informuoti ir apmokyti gyventojus.
Asmeniniai ir savivaldybės apdovanojimai
Šiemet Kauno rajono savivaldybė už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą pelnė „Auksinę krivūlę“. Pats meras Valerijus Makūnas taip pat buvo ne kartą įvertintas: Policijos departamentas prie VRM skyrė medalį „Už nuopelnus saugumui“, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – garbės ženklą „Už nuopelnus švietimui“, asociacija „Lietuvos krepšinis“ – medalį „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“, tarptautinė žydų organizacija „Jewish Heritage in Lita“ padėkojo už litvakų istorinės atminties įamžinimą.
Pasak mero, įvertinimai yra svarbūs, nes rodo, kad bendruomenės ir komandos pastangos yra pastebimos ir vertinamos. Tai sustiprina tikėjimą tuo, ką darai, ir motyvuoja judėti toliau. Tačiau kiekvieno apdovanojimo pagrindas – daug žmonių, su kuriais dirbama drauge: bendruomenė, kolektyvas, šeima, partneriai, bendraminčiai. Dėkingumo jausmas, anot mero, apsaugo nuo puikybės ir primena, kad sėkmė retai būna vieniša.
Švietimas – prioritetinė sritis
Paklaustas, kuris apdovanojimas jam svarbiausias, meras pabrėžia, kad kiekvienas pastebėjimas leidžia prisiminti nueitą kelią ir įvertinti pokyčius. Tačiau švietimas jam – itin artima sritis: jis yra dirbęs mokytoju, mokyklos direktoriumi, Švietimo skyriaus vedėju.
Mero teigimu, savivaldybei tenka didelė atsakomybė modernizuoti ugdymo įstaigas, statyti naujas mokyklas ir darželius. Pagrindinis tikslas – kad kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar jis gyvena mieste, miestelyje ar mažame kaime, turėtų galimybę mokytis oriai, kūrybiškai ir saugiai. Nors priemiesčiuose ypač juntamas naujų ugdymo įstaigų poreikis, nepamirštamos ir nutolusios mokyklos, svarbios vietos bendruomenių gyvenimui.
VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija pasipildė šiuolaikišku priestatu, padidėjo jos bendras plotas, pagerėjo mokymo bazė. Antruoju etapu planuojama atnaujinti senąjį pastatą, o vėliau pastatyti sporto salę – tai turėtų tapti ateities mokykla. Panašūs pokyčiai vyksta ir Raudondvario gimnazijoje, kurioje šiuo metu vykdomi didelės apimties darbai.
Esama ryžto atnaujinti ir Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją – pastatas bus apšiltintas ir padengtas specialia dekoratyvine danga. Kitų metų rudenį duris atvers nauja Domeikavos pradinė mokykla, Užliedžiuose steigiama progimnazija. Ežerėlio pagrindinėje mokykloje taip pat suplanuoti atnaujinimo darbai. Mažėjant moksleivių skaičiui šioje seniūnijoje, dalyje laisvų patalpų bus įkurtas vaikų darželis – tai leis patogiau organizuoti paslaugas ir taupyti lėšas.
Dideli projektai vykdomi ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose: Garliavos vaikų darželyje „Obelėlė“ bei Raudondvario „Riešutėlyje“ dirba statybininkai. Kauno rajone kasmet gimsta vidutiniškai apie 1 200 naujagimių, todėl ugdymo įstaigų tinklo tobulinimas yra nuolatinis ir nesibaigiantis procesas.
Pasak mero, kelias iki šiandienos, kai Kauno rajone veikia tokios modernios mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nebuvo lengvas. Tačiau tai viena svarbiausių investicijų, atsiperkanti gyventojų pasitikėjimu šiuo kraštu ir noru čia kurti savo bei vaikų ateitį.
Kultūrinis gyvenimas ir bendruomenių renginiai
Kauno miestas yra didelis kultūros centras su gausiomis pramogomis, tačiau Kauno rajonas nesiekia konkuruoti – greičiau papildo miesto kultūrinį gyvenimą savitais renginiais. Pasak mero, rajono kultūros bendruomenė tai daro labai sėkmingai.
Kauno rajono renginiai dažniausiai vyksta jaukioje, kamerinėje aplinkoje, gamtos ir kultūros paveldo apsuptyje. Jie išsiskiria savo unikalumu, todėl traukia daug lankytojų. Zapyškio aitvarų festivaliui, Kulautuvos „Akacijų alėjai“ ar Samyluose vykstančiai šventei „Pėdos marių dugne“ papildomos reklamos beveik nereikia – šie renginiai jau yra tapę žinomais ženklais. Unikalumas, anot mero, yra viena pagrindinių bendruomenių stiprybių. Ypač auga tokių nemokamų, visai šeimai tinkamų renginių poreikis.
Kūrybingumą rodo ne tik tradicinės šventės, bet ir naujos iniciatyvos. Vilkija jau turi savo džiazo festivalį „VilkiJazz“, Čekiškėje atgimė mėgėjų teatras. Aktyvus kultūrinis gyvenimas verda Obelynėje ir Kačerginėje, o Bubiuose Batniavos seniūno Šarūno Pikelio suburti menininkai drauge su vietos bendruomene atnaujino sovietmečiu statytą pastatą ir pritaikė jį renginiams.
Kauno rajone netrūksta kultūros paveldo objektų ir muziejų. Kluoniškių kaime veikia žymaus fotografo Antano Sutkaus fotogalerija. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios erdvė ir Raudondvario dvaras yra vietos, kur vyksta ne tik vietos bendruomenių šventės, bet ir nacionalinio bei tarptautinio lygio renginiai.
Profesionalus menas pasiekia įvairias seniūnijas – tam nemažai padeda partnerystė su Nacionaliniu Kauno dramos teatru ir Kauno filharmonija. Kauno valstybinis muzikinis teatras planuoja Raudondvario kultūros centro scenoje pastatyti net baleto spektaklį. Mero teigimu, miestelių kultūrinio gyvenimo įvairovė ne sykį nustebina ir daug renginių matytus didmiesčių gyventojus.
Žaliosios erdvės ir darna su gamta
Sparčiai vykstanti urbanizacija dažnai būna nedraugiška gamtai, o Kauno rajone netrūksta tankiai apgyvendintų vietovių. Meras pripažįsta, kad tai rimtas iššūkis, ypač turint omenyje, jog urbanistinė plėtra ilgą laiką vyko chaotiškai. Tik prieš penkerius metus priimtas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas padėjo labiau suvaldyti šiuos procesus ir paskatino konstruktyvų dialogą tarp savivaldybės, nekilnojamojo turto vystytojų ir vietos bendruomenių.
Pagrindinis tikslas – sukurti tokią aplinką, kurioje žmonėms būtų gera gyventi. Kartu su vietos bendruomene ir verslu įrengtas Ramučių parkas. Vienoje tankiausiai apgyvendintų seniūnijų – Užliedžiuose – formuojamas Giraitės parkas, kuris kartu su netoliese statoma Švč. Šeimos bažnyčia sudarys patrauklią ir harmoningą visumą. Žaliosios zonos kuriamos ir kitose vietovėse: Juragiuose, Mastaičiuose, Vandžiogaloje.
Vis daugiau patrauklumo įgauna ir kurortinės teritorijos miesteliai. Gamta čia išskirtinai graži, todėl ji saugoma, tačiau gyventojai ir lankytojai tikisi daugiau paslaugų. Kulautuvoje statomas daugiafunkcis centras, Zapyškyje – nauja prieplauka su informaciniu centru. Kačerginėje kartu su LSMU Kauno ligonine planuojama atgaivinti „Žibutės“ sanatoriją – čia turėtų veikti ligų prevencijos ir profilaktikos centras, SPA paslaugos, baseinas.
Kauno rajonas – 2026 m. Lietuvos krepšinio sostinė
Asociacija „Lietuvos krepšinis“ paskelbė Kauno rajoną 2026 m. Lietuvos krepšinio sostine. Ši iniciatyva skirta krepšinio populiarinimui regionuose, į veiklas įtraukiant įvairias gyventojų grupes. Meras dėkoja asociacijos prezidentui Mindaugui Balčiūnui už suteiktą galimybę dalyvauti šiame projekte.
Krepšinio tradicijos Kauno rajone yra gilios. Čia užaugo tokie žinomi žaidėjai kaip Jonas Mačiulis, Tadas Klimavičius, Vytenis Lipkevičius, Adas Juškevičius, Kęstutis Šeštokas, Artūras Milaknis ir daugelis kitų. Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniauja „Omega-Tauras-LSU“ komanda, o prie krepšinio populiarinimo aktyviai prisideda „Tornado“ krepšinio mokykla.
Ypatingą pasididžiavimą kelia 3×3 krepšinio klubas „Raudondvaris Hoptrans“, sėkmingai įsitvirtinęs geriausių pasaulio komandų penketuke.
Krepšinio sostinės titulas, anot mero, įpareigoja veikti dar aktyviau. 2026-aisiais Garliavos sporto centre vyks įvairūs renginiai, tarp jų – Lietuvos jaunimo rinktinių ir, tikėtina, moterų rinktinių rungtynės. Krepšinio šventė keliaus per kitas seniūnijas, bus rengiami susitikimai su žinomais krepšininkais ir treneriais.
Įvairovė sporte ir sportiškiausios savivaldybės vardas
Nors daug dėmesio bus skiriama krepšiniui, kitos sporto šakos, mero teigimu, neliks pamirštos. Kauno rajonas – namai įvairių sporto šakų atstovams, o savivaldybė daug investuoja į sporto infrastruktūrą. Tai įvertino Lietuvos sporto federacijų sąjunga ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, išrinkę Kauno rajoną sportiškiausia 2025 m. savivaldybe.
Kauno rajonas yra nacionalinio lygio komandų namai ir jų strateginis partneris. Lietuvos futbolo federacijos „A“ lygos vicečempionais antrus metus iš eilės tapo „FC Hegelmann“ futbolininkai. Lietuvos moterų rankinio lygos čempione jau trečius metus iš eilės pripažinta komanda „Cascada-HC Garliava SC“.
Šie metai pasižymėjo ir tarptautiniais bei nacionaliniais sporto renginiais. Čekiškės Jono Kochanausko trasoje vyko Europos greičio automodelių čempionatas, Raudondvario stadione – UEFA Konferencijų lygos atrankos rungtynės ir Europos U-19 vaikinų futbolo čempionato atrankos turnyras. Garliavos arenoje surengtos Europos taurės moterų rankinio varžybos.
Kauno rajone gajos automobilių lenktynių, dziudo, aerobinės gimnastikos, bokso, sportinių šokių tradicijos. Pakaunės miesteliuose užaugo šalies akademinio irklavimo elitas: broliai Domantas, Dovydas ir Povilas Stankūnai, Ieva Adomavičiūtė, Dovydas Nemeravičius, Justas Kuskevičius ir daugelis kitų.
Dėmesio skiriama ir retesnėms, bet jaunimą dominančioms sporto šakoms, pavyzdžiui, laivų modelių lenktynėms. Lapėse atidarytas sporto aikštynas, kuriame įrengta ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa. Piliuonoje gyvenantys šios sporto šakos atstovai Dainius ir Sandra Liutkai skina pergales tarptautiniu mastu.
Bendruomenių įsitraukimas ir dalyvaujamasis biudžetas
Mero nuomone, Kauno rajono stiprybė – aktyvios ir kūrybingos bendruomenės, kurių iniciatyvos dažnai daro realią įtaką savivaldybės sprendimams.
Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė jau daug metų garsina Kauno rajoną įspūdingais renginiais. Šiemet Liepos 6-ąją Raudondvario dvare surengta šventė, skirta Lietuvos valstybės dienai ir Kauno rajono 70-mečiui, nudžiugino vietos bendruomenę ir paliko įspūdį užsienio partneriams.
Ryškių pokyčių įvyko medicinos paslaugų srityje. Meras ypatingą dėkingumą išreiškia Garliavos medicinos centro direktoriui Mindaugui Kyguoliui ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui Danui Bortkevičiui. Nors abu įstaigoms vadovauja palyginti neseniai, jie jau įgyvendino ambicingus projektus, kuriais džiaugiasi pacientai ir personalas.
Permainų nestinga ir kitose savivaldybės įstaigose – Komunalinių paslaugų centre, bendrovėje „Giraitės vandenys“.
Kartu su žemdirbiais Kauno rajonas pirmasis Lietuvoje įsteigė Melioracijos fondą, kurio parama jau pasinaudojo nemažai ūkininkų. Mero džiugina pažangūs ūkininkavimo metodai ir žemdirbių pilietiškumas.
Bendruomenių aktyvumas ypač ryškus įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas. Vandžiogalos seniūnui Jurgiui Bukauskui pavyko suburti bendruomenę ir įgyvendinti net keturis projektus, kurie iš esmės pakeitė miestelio veidą: suformuotas parkas, laisvalaikio erdvės, įrengti fontanai, pagražinti namų fasadai. Prie darbų aktyviai prisidėjo patys gyventojai – vakarais ir savaitgaliais vyrai maišė betoną, klojo trinkeles, moterys tvarkė aplinką.
Kulautuvos bendruomenė – pavyzdys, kaip kūrybiškai panaudoti gamtinius išteklius aplinkos tvarkymui. Ši bendruomenė pelnė konkurso „Žalioji erdvė 2025“ specialųjį prizą už geriausius mažosios architektūros sprendinius.
Daug reikšmingų darbų atliko Akademijos „Lokali“, Raudondvariečių, Karmėlavos „Židinio“, Ramučių „Mūsų teisė“, Juragių, Neveronių, Liučiūnų, Panevėžiuko ir kitos bendruomenės.
Jaunoji karta ir įkvepiančios istorijos
Įsimintini ir šių metų moksleivių pasiekimai bei sporto laimėjimai – jų, pasak mero, tiek daug, kad visų išvardyti neįmanoma. Tačiau į Kauno rajono istoriją neabejotinai pateko Raudondvario gimnazijos abiturientas Darius Ostrauskas, laikęs šešis brandos egzaminus ir iš visų gavęs po 100 balų. Jis tapo pirmuoju moksleiviu, kuriam įteiktas Kauno rajono savivaldybės medalis „Už nuopelnus“.
Tokios istorijos, anot mero, įkvepia ir leidžia tikėti, kad Kauno rajono laukia puiki ateitis.
Linkėjimai Kauno rajono žmonėms
Meras dėkoja savo komandai, savivaldybės partneriams ir visiems Kauno rajono žmonėms už supratimą, kūrybiškumą ir kartu nuveiktus darbus, už tai, kad Kauno rajonas yra pastebimas ir vertinamas Lietuvoje ir už jos ribų.
Artėjant šventėms jis linki visiems džiaugsmo, sveikatos, ramybės ir taikos. Tepalieka negandos nuošalyje, o Naujieji metai į kiekvienus namus teatneša šilumą, meilę ir gerą nuotaiką.
