Atrodė, kad šiemet situacija bus kitokia – kad pagaliau susikalbėta tarp sistemą kuriančių ir tų, kurie joje dirba. Deja, pasirodė priešingai. Išvydę, kiek valstybė planuoja finansuoti rezidentūros vietų 2026 metais, jaunieji gydytojai neslėpė nusivylimo. Skaičiai ne tik nedžiugina – jie kelia pagrįstą nerimą.
Ministerijos viešai deklaruoja vieną, tačiau skaičiai rodo visai ką kita. Už gražių formuluočių slypi tai, kas galų gale paliečia konkretų žmogų – būsimo gydytojo pasirinkimą, galimybę dirbti tėvynėje ar sprendimą išvykti.
Jaunieji medikai ne tik sunerimę – jie tiesiogiai kreipėsi į atsakingas institucijas, mat tai jau nebe pirmas kartas, kai deklaracijos kertasi su veiksmais.
Kai viena ranka duoda, o kita atima
Iš pažiūros 365 finansuojamos vietos – lyg ir visai neblogas skaičius. Tačiau čia glūdi niuansas. Skaičius atrodo padoresnis tik tada, kai į jį įtraukiamos papildomos 40 vietų, numatytų būtent regionams. Problema ta, kad jos teisiškai neegzistuoja – tam dar reikia priimti įstatymus.
Kitaip tariant, valdžia giriasi tuo, ko realiai dar nėra. Jaunieji gydytojai šį veiksmą vadina manipuliacija ir vadina tikslu – dirbtinai pagerinti vaizdą. O realybė paprasta: šiemet rezidentūros vietų siūloma mažiau nei pernai, o pažadus dėl papildomų vietų šiuo metu galima prilyginti tik gražiai supakuotiems planams.
Anot Jaunųjų gydytojų asociacijos, valstybės planas nesuderinamas su tuo, ką pati Vyriausybė numato savo programoje. Oficialiuose dokumentuose buvo kalbama apie siekį palaipsniui pereiti prie to, kad visos rezidentūros studijos būtų finansuojamos valstybės.
Šiemetinis planas rodo visai kitą kryptį – susitraukimą ir papildomą neapibrėžtumą tiems, kurie ruošiasi specializuotis.
Spraga tarp diplomų ir specialybių – vis didesnė
Faktas, kad 2026 metais medicinos studijas baigs 439 studentai, tačiau siūlomos tik 365 finansuojamos rezidentūros vietos, nėra tiesiog skaičių neatitikimas.
Tai reiškia, kad 17 proc. absolventų iš karto netenka galimybės tęsti studijų Lietuvoje valstybės lėšomis. Šie žmonės turi rinktis – mokėti už brangias studijas savarankiškai arba ieškoti alternatyvų užsienyje.
Kalbant apie jaunus medikus – kiekvienas sprendimas yra svarus. Jie šešerius metus investuoja savo laiką, valstybė investuoja pinigus. Tačiau tuomet, kai nėra galimybės gauti rezidentūros vietos, visas šis kelias tampa savotiška loterija.
Neretai studentai renkasi išvykti į šalis, kuriose rezidentūros vietos finansuojamos valstybės ir nereikalaujama jokių papildomų „atidirbimų“ – tiesiog sudaromos sąlygos.
Priverstinis regionizavimas – tik laikinas kamštis
Papildomos 40 vietų, kurios, kaip teigiama, bus skirtos regionams, taip pat kelia klausimų. Jų skyrimas susijęs su planuojamu įpareigojimu rezidentui dirbti tam tikrą laiką regiono įstaigoje. Ir nors iš pažiūros tai gali atrodyti kaip konstruktyvus sprendimas, sistema dar nėra sukurta.
Įstatymas – nepriimtas, konkretūs mechanizmai – neapibrėžti, o jauniems žmonėms siūloma daryti pasirinkimą, kuris remiasi „galbūt“. Beje, tokia praktika daugelyje Europos valstybių jau nebetaikoma. Ten laikomasi požiūrio, kad gydytojų ruošimas yra valstybės atsakomybė ir pareiga.
Buvusi JGA prezidentė Agnė Panavienė akcentavo, kad tai primena ne planavimą, o bandymą lopyti trūkumus jaunais žmonėmis. Kol nėra aiškaus, skaidraus pasiūlymų dėl vietų sąrašo, tol ir pasitikėjimas sistema liks menkas.
Tikslus ir atviras specialistų poreikio įvardijimas – tai, ko trūksta labiausiai. O vietoje to remiamasi senais duomenimis ir teoriniais modeliais, kurie nesutampa su realybe.
Gresia perdegimas, eilės ir… išvykimai
Nors apie gydytojų trūkumą kalbama jau daugelį metų, realūs sprendimai vis dar atidėliojami. 2023 metų Vyriausybės strateginės analizės centras prognozavo, kad 2032 metais Lietuvai trūks beveik vienuolikos tūkstančių sveikatos priežiūros specialistų.
Jei ir toliau bus mažinamas finansuojamų vietų skaičius, tikėtina, kad šios prognozės taps realybe gerokai anksčiau.
Trūkstant gydytojų, didėja likusiųjų krūvis. Perdegimas tampa vis dažnesniu reiškiniu, mažėja paslaugų kokybė, ilgėja eilės. Šios pasekmės tiesiogiai paveikia ne tik medikus, bet ir pacientus.
Kiekviena neišnaudota galimybė paruošti specialistą – tai dar viena eilėje laukianti močiutė, dar vienas neišgirstas vaikas, dar vienas žmogus, kuris pavėlavo.
Paradoksas – valstybė svarsto apie gydytojų pritraukimą iš užsienio, kai tuo metu nesugeba išlaikyti savų absolventų. Tai kelia paprastą, bet nemalonų klausimą – ar tikrai žinome, ką darome?
Šiek tiek šviesos tunelio gale?
Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad 2025 metais jau buvo padidintas finansuojamų vietų skaičius, ypač slaugos srityje. Į slaugos studijas numatyta 100 vietų daugiau, taip pat papildytos rezidentūros vietos, kurios bent formaliai nukreiptos į regionus.
Taip pat minima apie Europos Sąjungos finansuojamą projektą, kuriame dalyvauja per 50 savivaldybių ir numatyta net 17 milijonų eurų priemonių. Tačiau net ir čia svarbu suprasti – projekto sėkmė matuojama ne pagal tai, kiek pinigų paskirta, o pagal tai, kiek realių gydytojų sugrįžo, pasiliko ar buvo paruošta.
Kol kas tai – dar tik projektas, o ne ilgalaikė strategija. Kad jis virs apčiuopiamais rezultatais, reikės ne tik lėšų, bet ir nuoseklumo. O šiuo metu būtent jo, pasak jaunųjų gydytojų, labiausiai ir trūksta.
