Širdies infarkto, insulto ir širdies nepakankamumo riziką lemia daugybė veiksnių, tačiau nemaža jų dalis susijusi su gyvenimo būdu. Naujas tyrimas išskyrė tris nedidelius, daugeliui įgyvendinamus pokyčius – miego, mitybos ir fizinio aktyvumo – kurie, derinami tarpusavyje, siejami su mažesne rimtų širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybe.
Tyrimui vadovavo „Sidnėjaus universitetas“. Mokslininkai siekė įvertinti, kaip šie trys veiksniai veikia kartu, nes ankstesni darbai rodė, kad kiekvienas jų atskirai gali būti naudingas širdies sveikatai.
Išanalizavus 53 242 dalyvių (vidutinis amžius – 63 metai) duomenis nustatyta, kad per dieną pridėjus vidutiniškai 11 minučių miego, 4,5 minutės vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo ir papildomai suvalgant maždaug ketvirtį puodelio daržovių, per aštuonerius metus didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių – infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo – rizika buvo apie 10 proc. mažesnė.
Nors tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, duomenys parodė teigiamą sąsają: šių trijų įpročių derinys koreliavo su mažesne bendra rizika. Tai dar vienas argumentas, kad sveikesniam gyvenimui kartais pakanka nedidelių, tačiau nuoseklių pokyčių.
„Parodėme, kad sujungus nedidelius pokyčius keliose gyvenimo srityse, galima pasiekti netikėtai didelį teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai“, – teigė mitybos mokslininkas Nicholas Koemel iš „Sidnėjaus universiteto“.
„Tai labai padrąsinanti žinia, nes keli nedideli, kartu taikomi pokyčiai daugeliui žmonių greičiausiai bus labiau įgyvendinami ir tvaresni nei bandymas iš esmės pakeisti vieną elgseną“, – pridūrė jis.
Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant nešiojamuosius įrenginius (miegui ir fiziniam aktyvumui matuoti) bei klausimynus (mitybai vertinti). Mokslininkai atsižvelgė ir į kitus svarbius rizikos veiksnius, įskaitant amžių, lytį, rūkymą bei alkoholio vartojimo įpročius.
Norintiems aiškaus tikslo, optimaliausias įpročių derinys buvo: 8–9 valandos miego per naktį, 42 minutės ar daugiau vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per dieną ir bent vidutinė mitybos kokybė.
Šis derinys, palyginti su mažiausiai palankiu sveikatos profiliu, per aštuonerius stebėjimo metus buvo susijęs su 57 proc. mažesne didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.
Vidutinio ar didelio intensyvumo fizinis aktyvumas šiame kontekste gali būti, pavyzdžiui, spartus ėjimas, lipimas laiptais ar apsipirkimo krepšių nešimas.
Mitybos kokybė buvo vertinama pagal dažnesnį vaisių, daržovių, žuvies ir pilno grūdo produktų vartojimą bei retesnį perdirbtos mėsos ir saldintų gėrimų pasirinkimą.
Mokslininkai pabrėžia, kad sveikata yra sudėtinga sistema, o miegas, fizinis aktyvumas ir mityba veikia vienas kitą. Pavyzdžiui, aktyvesnis gyvenimo būdas gali pagerinti miego kokybę. Todėl nauja analizė suteikia papildomų įžvalgų, kaip šie įpročiai kartu gali keisti ligų riziką.
„Planuojame remtis šiais rezultatais kurdami naujus skaitmeninius įrankius, kurie padėtų žmonėms daryti teigiamus gyvenimo būdo pokyčius ir formuoti tvarius sveikus įpročius“, – sakė epidemiologas ir vyresnysis darbo autorius Emmanuel Stamatakis iš „Sidnėjaus universiteto“.
„Tai reikš glaudų darbą su bendruomenės nariais, kad įrankiai būtų patogūs ir padėtų įveikti kliūtis, su kuriomis visi susiduriame bandydami koreguoti kasdienę rutiną“, – pridūrė jis.
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje, o ekspertai toliau ieško atsakymų, kas lemia didžiuosius įvykius ir kaip juos tiksliau prognozuoti. Vis dažniau pabrėžiama, kad dalį rizikos ženklų galima pastebėti anksti, o praktiniai, realistiški pokyčiai kasdienybėje gali padėti ją sumažinti.
„Net kuklūs kasdienės rutinos pokyčiai tikėtina turės naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, o kartu gali sudaryti prielaidas ilgainiui imtis ir didesnių pokyčių“, – sakė N. Koemel.
„Raginčiau žmones nenuvertinti net vieno ar dviejų mažų kasdienių pokyčių svarbos, kad ir kokie nereikšmingi jie atrodytų“, – pridūrė jis.
Tyrimo rezultatai publikuoti „European Journal of Preventive Cardiology“.
