Užsidegė temperatūros lemputė kelyje? Ši klaida gali sunaikinti variklį per minutę
Vidaus degimo variklis darbo metu įkaista iki kelių šimtų laipsnių Celsijaus, o optimalią jo darbinę temperatūrą palaiko aušinimo sistema. Joje cirkuliuoja vandens ir aušinimo skysčio mišinys. Ypač po žiemos verta patikrinti aušinimo skysčio lygį, kad atšilus orams išvengtumėte variklio perkaitimo rizikos.
Svarbu suprasti, kas iš tiesų teka aušinimo sistemoje. Aušinimo skystis – tai paruoštas mišinys iš paruošto (minkštinto) vandens ir neužšąlančio koncentrato, kurį pilama tiesiai į išsiplėtimo bakelį. Neušąlantis koncentratas atlieka kelias funkcijas: žiemą mažina užšalimo temperatūrą, vasarą didina virimo temperatūrą ir saugo metalines variklio dalis nuo korozijos.
Variklių blokai dažniausiai gaminami iš ketaus arba aliuminio. Abu šie metalai, kontaktuodami vien su vandeniu, laikui bėgant koroduoja, o tai gali sukelti nesandarumus ir net vandens siurblio gedimus.
Neušąlantys skysčiai būna kelių cheminių tipų, dažnai atpažįstamų pagal spalvą – dažniausiai mėlyną, žalią arba rožinę. Dvi labiausiai paplitusios rūšys – IAT (su neorganiniais korozijos inhibitoriais) ir OAT (organinių rūgščių pagrindu). Šių tipų tarpusavyje maišyti negalima. Netinkamas skystis gali susilpninti apsaugą nuo korozijos ir paspartinti vidinių variklio komponentų dėvėjimąsi.
Informaciją, koks aušinimo skystis tinka konkrečiam automobiliui, paprastai rasite naudojimo instrukcijoje arba lipduke variklio skyriuje.
Aušinimo skysčio lygio patikra trunka vos minutę. Daugumoje šiuolaikinių automobilių skystis yra permatomame išsiplėtimo bakelyje, esančiame variklio skyriaus šone, o ant jo sienelės pažymėtos ribos: min ir max. Lygį tikrinkite tik tada, kai variklis šaltas, nes sistema dirba esant slėgiui, o karšto bakelio atidarymas gali baigtis nudegimu.
Jei skysčio lygis nukritęs žemiau min žymos, būtina papildyti tinkamo tipo aušinimo skysčiu. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad modernių automobilių aušinimo sistema yra sandari ir neturėtų „sunaudoti“ skysčio. Jei lygis nuolat mažėja, tai ženklas, kad yra nesandarumas, kurį reikia surasti ir sutvarkyti.
Kai kuriuose senesniuose automobiliuose išsiplėtimo bakelio nėra, todėl aušinimo skystis tikrinamas atsukus radiatoriaus dangtelį. Tokiu atveju būtina palaukti, kol variklis visiškai atvės, atsargiai (pvz., su skudurėliu) atsukti dangtelį ir įsitikinti, ar skystis siekia radiatoriaus įpylimo angos viršų.
Jei aušinimo skysčio temperatūros rodyklė pakyla aukščiau įprastos padėties, reikia nedelsiant sustoti šalikelėje ir išjungti variklį. Dažnai tuo pačiu užsidega ir raudona aušinimo skysčio temperatūros lemputė – termometro simbolis su banguotomis linijomis, vaizduojančiomis skystį. Toliau važiuoti matant tokius signalus reiškia beveik garantuotą variklio gedimą – jis gali būti sugadintas vos per keliasdešimt sekundžių.
Sustojus verta atidaryti variklio dangtį, tačiau neliesti variklio skyriaus detalių: jų temperatūra gali viršyti 100 laipsnių Celsijaus. Palaukite bent keliolika minučių, kol variklis atvės, ir tik tada patikrinkite aušinimo skysčio lygį bei apžiūrėkite, ar nėra akivaizdžių nuotėkio požymių.
Jei skysčio lygis žemas, o aušinimo skysčio neturite, laikinai galima įpilti paprasto vandens. Vanduo neapsaugo nuo korozijos ir neužšalimo, tačiau gali užtikrinti pakankamą aušinimą, kad pasiektumėte artimiausią servisą. Vis dėlto kuo greičiau reikėtų pakeisti mišinį tinkamu aušinimo skysčiu.
