UNESCO titulai Kauną verčia aukštyn: netikėtas dizaino ir taikos efektas miesto ateičiai
Kaunui, sėkmingai įrašiusiam savo modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir jau dešimtmetį turinčiam UNESCO Dizaino miesto vardą, šie titulai turėtų būti ne tik prestižo ženklu, bet ir įrankiu, padedančiu pačiam miestui nusibrėžti savo ateities kontūrus. Tačiau ar Kaunas pilnai išnaudoja šį potencialą? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota Kaune surengtuose eksperčių pristatymuose ir dirbtuvėse su kauniečiais, nagrinėjusiose UNESCO titulų svarbą, jų potencialą ir sąsajas su šiandieniniu gyvenimu mieste.
UNESCO istorija ir nauda miestui
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė pabrėžia, kad UNESCO pirmiausia reikėtų suvokti kaip diplomatines, intelektines ir minkštąsias galias telkiančią platformą. Nors daugeliui ši organizacija asocijuojasi tik su paveldu, jos veiklos laukas apima švietimą, mokslą ir komunikaciją.
Primindama esminę šios Jungtinių Tautų agentūros misiją, R. Vaičekonytė-Kepežinskienė cituoja 1945 m. UNESCO konstitucijos preambulę, kurioje teigiama: „Karai gimsta žmonių protuose, todėl būtent žmonių sąmonėje privalu skiepyti taikos gynimo idėją“.
UNESCO buvo įkurta kaip atsakas į Antrojo pasaulinio karo pasekmes, suvokiant kraštutinio nacionalizmo ir neapykantos ideologijų grėsmę žmonijai. Kauno dizaino tinklo asociacijos teigimu, suprasdami šį organizacijos sukūrimo kontekstą, galime aiškiau įvertinti sąmoningumo ir vertybių ugdymo svarbą ir šiandieniniame pasaulyje.
Pasak UNESCO atstovės, turimi statusai Kaunui suteikia prieigą prie pažangiausių pasaulinių teisinių instrumentų ir tarptautinės komunikacijos kanalų. Tai – ilgalaikė investicija: statistika rodo, kad UNESCO vietovėse turizmas auga nuo 20 iki 40 proc., o UNESCO kūrybinių miestų tinklo nariai fiksuoja iki 14 proc. naujų darbo vietų kūrimą. Vis dėlto svarbiausia, anot ekspertės, yra atsakomybė – gautas statusas nėra vien simbolinis, jis privalo nešti realią socialinę ir ekonominę naudą.
Vilniaus UNESCO literatūros miesto direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pritaria, kad UNESCO titulas – tai privilegijų, bet kartu ir atsakomybių kupinas kvietimas į didžiulį tarptautinį tinklą, kuriame miestai dalijasi žiniomis ir gerosiomis praktikomis. Tačiau, kaip rodo Vilniaus UNESCO literatūros miesto patirtis, sėkmei būtinas glaudus savivaldybės įsitraukimas ir finansinis palaikymas.
„Nors galimos įvairios veiklos ir skirtingi veikimo būdai, pozityvus paties miesto požiūris čia yra būtinas“, – pabrėžia R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Pirma – titulai, o kas toliau?
Dalyvaujant UNESCO Dizaino miestų tinkle, dizainas miesto ateičiai gali būti išnaudojamas keturiomis kryptimis: kaip verslas, kaip strateginis mąstymas, kaip komunikacija arba kaip edukacija. Kūrybinių dirbtuvių ir diskusijų metu dalyviai svarstė, kurią iš šių sričių Kaunas turėtų išskirti kaip stipriausią.
Paradoksalu, tačiau vienas didžiausių iššūkių miestui – nuspręsti, ką daryti gavus titulus. Kauno dizaino tinklo vadovė dr. Jūratė Tutlytė provokuojančiai klausia: ar 2023 m. įrašius Kauno modernizmą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nepamiršime Dizaino miesto vardo, suteikto dar 2015-aisiais?
Viena iš renginio organizatorių pabrėžia, kad Kaunas turi didelę veiksmų laisvę: tapęs UNESCO kūrybinių miestų tinklo dalimi, miestas pats sprendžia, kaip išnaudoti šį titulą. Tačiau, anot jos, vien laisvės neužtenka.
„Turime ženklą, kuris tarsi nieko nekainuoja, tačiau jei strategiškai juo nepasinaudojame, pats savaime titulas miestui nedirba. Turime realią galimybę siekti ilgalaikio pokyčio – pasitelkdami kūrybiškumą, galime miestą paversti visiškai kitokiu. Šimtu procentų tikiu, kad kūrybiškumas ir kultūra yra tie varikliai, kurie padeda miestui augti ir užtikrinti tvarią plėtrą“, – teigia J. Tutlytė ir kviečia iš naujo permąstyti dizaino svarbą kuriant miesto ateitį.
Žmogiškumo svarba karo akivaizdoje
Viena esminių kūrybinių dirbtuvių temų – kokią įtaką miesto ateities planams daro karas, tiek politine prasme, tiek žmonių emocinės ir fizinės būklės atžvilgiu. Organizatorių teigimu, pavojaus akivaizdoje bendradarbiavimas su pasauliu, emocinis atvirumas ir žmogiškieji santykiai tampa ypač svarbūs.
J. Tutlytė pabrėžia, kad UNESCO dizaino miestų tinklas yra ne tik didelė tarptautinė struktūra, bet ir žmonių ryšiais grįstas bendradarbiavimas.
„Kai prasidėjo pandemija, labai gerai prisimenu, kaip „Kaunas 2022“ bendruomenėje staiga kilo diskusija ir surengėme virtualų pokalbį. Susijungėme su visais tinklo miestais, bandydami paklausti ir pasiguosti: tai ką gi jūs dabar darote? Tada supranti, kad tie žmonės tampa tinklu, galinčiu padėti spręsti didžiulius iššūkius. Nepaisant formalių bendradarbiavimo formų, miestui tai tam tikra prasme yra pirmoji pagalba“, – teigia menotyrininkė.
R. Elijošaitytė-Kaikarė taip pat akcentuoja svarbią jungtį tarp skirtingų UNESCO sričių. Vilniuje literatūros miesto statusas padėjo įveiklinti architektūrinį paveldą – unikalias modernizmo vilas, kurios paverstos rezidencijomis ir bendradarbystės erdvėmis. Tai įrodo, kad kultūra nėra uždaras sektorius, o tarptautiškumas leidžia miestui jaustis drąsiai ir pasitikinčiai skleidžiant savo idėjas pasauliui, perimant kitų miestų patirtį ir taip taupant laiką bei lėšas. Svarbiausia – tai padeda puoselėti žmogiškąjį ryšį, kuris neramiais laikais yra kaip niekada svarbus.
Kauniečių pasiūlymuose – pokyčiai
Dinamiškų praktinių užsiėmimų metu ekspertai kartu su miestiečiais svarstė, kaip dizainą Kaune paversti ne „priedu“ prie paveldo, o neatsiejama Kauno tapatybės dalimi. Dalyvių idėjos driekėsi nuo „Dizaino TV“ – platformos, kuri galėtų visai Lietuvai pristatyti gerą skonį ir dizaino sėkmės istorijas, iki „Dizaino policijos“ – ekspertų komandos, padedančios užtikrinti miesto aplinkos kokybę.
Vis dėlto reikšmingiausias pokytis užkoduotas „Dizaino daigelių“ koncepcijoje. Dirbtuvių dalyviai sutarė, kad norint įgyvendinti ilgalaikius pokyčius, reikia plataus ir atviro ugdymo nuo mažens. Tikslas – ne užauginti siaurai suvokiamų „dizainerių“ būrį, o formuoti sąmoningą, pilietiškai ir politiškai aktyvią visuomenę, kuriai dizainas – tai ne tik gražus daiktas, bet ir vertybinis bei etinis pamatas, kūrybiško ir demokratiško veikimo būdas.
Titulai – įsipareigojimas ateičiai
Organizatorių teigimu, dviejų dienų renginiuose išgryninta esminė žinutė: UNESCO titulai Kaunui yra ne galutinis taškas, o starto pozicija.
„Jei paveldo statusas saugo mūsų praeitį, tai Dizaino miesto vardas kuria mūsų ateitį. Miestas savo rankomis privalo formuoti kūrybinę ekosistemą, kurioje taika, inovacijos ir bendruomeniškumas taptų kasdienybe.
UNESCO logotipas ant pastato ar dokumento turi prasmę tik tuomet, kai už jo stovi žmonės, tikintys, kad būtent jų sąmoningame kūrybiškume gimsta saugus, įtraukus ir modernus miestas. Turime du galingus įrankius – tereikia drąsos jais naudotis“, – primena Kauno dizaino tinklo asociacijos atstovai.
