Elektros energijos atjungimai kartu su stipriais šalčiais tapo rimtu išbandymu ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams Ukrainoje. Vis dėlto situacija jau nėra tokia sudėtinga, kaip per pirmuosius didžiuosius elektros tiekimo sutrikimus 2022 metais. Šiandien ryšio infrastruktūra geriau parengta dirbti autonomiškai, tačiau žema temperatūra ir ilgi atjungimai vis tiek trumpina sistemų veikimo laiką, didina apkrovas ir reikalauja papildomo pasirengimo tiek operatoriams, tiek vartotojams.
Naujausia patirtis rodo, kad ryšys per elektros tiekimo sutrikimus tapo gerokai atsparesnis nei 2022 m. Bazinės stotys dažniausiai gali savarankiškai veikti 6–10 valandų, o dalis jų, naudojant generatorius, – iki 72 valandų. Vis dėlto šalčiai mažina akumuliatorių efektyvumą, todėl realus autonominio darbo laikas neretai būna trumpesnis, nei numatyta teoriškai. Namų interneto atveju patikimiausiu sprendimu laikoma xPON technologija, tačiau stabilumui užtikrinti būtinas rezervinis maitinimas namų įrangai ir taupus duomenų naudojimas.
Paskutiniai atjungimai parodė esminį pokytį: ryšio infrastruktūra Ukrainoje dabar visiškai kitokia nei prieš trejus metus. 2022-aisiais, dingus elektrai, mobiliojo ryšio bokštai dažnai nustodavo veikti po 1–2 valandų, o šiandien ryšys dažnai išlieka gerokai ilgiau. Apie tai pasakoja skaitmeninės transformacijos viceministras, atsakingas už skaitmeninę infrastruktūrą, Stanislavas Prybytko, pabrėždamas, kad tai – nuoseklaus sisteminio darbo ir operatorių investicijų rezultatas.
Dingus elektrai, bazinės stotys paprastai neišsijungia – jos automatiškai persijungia į rezervinį maitinimą, kad vartotojai ir toliau liktų pasiekiami. Pirmąsias valandas tinklą maitina akumuliatoriai, užtikrinantys nenutrūkstamą ryšio darbą. Jei elektros nebuvimas užsitęsia ir akumuliatoriai išsikrauna, įjungiami generatoriai: jie tiekia energiją bazinei stočiai ir kartu krauna baterijas, paruošdami sistemą kitam autonominio darbo ciklui.
Skaitmeninės transformacijos ministerijos duomenimis, visos bazinės stotys turi 4–6 valandų rezervinį maitinimą, 92 proc. jų aprūpintos akumuliatoriais, leidžiančiais veikti 6–8 valandas, o 31 proc. gali dirbti nuo generatorių ilgiau nei 72 valandas. Operatoriai ir toliau stiprina infrastruktūrą: rudenį užsakyta 15 tūkstančių generatorių, kurie palaipsniui pristatomi į Ukrainą. Pasak S. Prybytko, infrastruktūra nuolat tikrinama vietoje – komandos su telekomunikacijų specialistais vyksta į regionus, vertina tinklų apkrovas ir nustato jautriausias vietas, kurias būtina labiausiai sustiprinti.
Mobiliojo ryšio operatoriai pabrėžia, kad generatoriai perkami nuolat, jie išdėstomi visoje šalyje, o inžinierių brigados dirba sustiprintu režimu. „Kyivstar“ duomenimis, jų bazinės stotys autonomiškai gali veikti iki 10 valandų, o tinklo darbą per atjungimus palaiko daugiau nei 251 tūkst. akumuliatorių (skaičiuojant vienos 12 V 100 Ah talpos baterijos ekvivalentu) ir daugiau nei 4,2 tūkst. generatorių. Esant plataus masto atjungimams regione, vietinės avarinio atstatymo brigados papildomai pastiprinamos komandomis iš kitų sričių, o prireikus mobiliesiems generatoriams prijungti ir prižiūrėti pasitelkiami ir kitų padalinių darbuotojai.
Akumuliatorių veikimo trukmė priklauso nuo tinklo apkrovos: dingus elektrai, dalis fiksuotojo interneto srauto persikelia į mobilųjį ryšį, todėl apkrova išauga ir baterijos išsikrauna greičiau. Situaciją komplikuoja ir tai, kad akumuliatoriams reikia laiko įsikrauti, o jei atjungimai kartojasi kelis kartus per parą, baterijos gali nespėti atsigauti iki pilnos talpos. Žema temperatūra taip pat mažina jų efektyvumą ir trumpina autonominį veikimo laiką.
„Kyivstar“ taip pat mini „Starlink Direct to Cell“ technologiją, kuri leidžia siųsti SMS žinutes tiesiogiai per palydovus ten, kur laikinai nėra antžeminio ryšio arba ekstremalių situacijų metu. „lifecell“ duomenimis, daugiau kaip 94 proc. jų tinklo (išskyrus sugadintas ar okupuotose teritorijose esančias stotis) gali veikti autonomiškai 10 valandų, jei akumuliatoriai visiškai įkrauti. Šiam tikslui operatorius įsigijo 48 tūkst. 48 V 100 Ah talpos ličio baterijų, o išmaniosios jų valdymo sistemos leidžia nuotoliniu būdu realiu laiku stebėti objektų būklę ir operatyviai nukreipti generatorius ten, kur jų labiausiai reikia. Įranga turi savaiminio pašildymo funkciją, kuri įsijungia nukritus temperatūrai žemiau 10 °C, kad būtų užtikrintas stabilus įkrovimas net šalčiuose.
„Vodafone“ atstovai teigia, kad tinklas veikia visose Ukrainos srityse, o regionai aprūpinti mobiliaisiais generatoriais ir kuru. Bendrovės ryšių su visuomene direktorė Viktorija Ruban nurodo, kad bazinėse stotyse sumontuotos šiuolaikinės ličio geležies fosfato (LiFePO₄) baterijos, kurios prailgina autonominio darbo laiką. Bendrovė pateikia ir regioninius pavyzdžius: Dnipre ir Dnipropetrovsko srityje ryšio prieinamumas siekia apie 99 proc., Odesoje fiksuojami tik pavieniai sutrikimai, o Kijeve situacija išlieka įtempta dėl atakų prieš energetinę infrastruktūrą padarinių. Dėl to inžinierių padaliniai čia dirba sustiprintu režimu, užtikrindami generatorių darbą ir degalų papildymą. „Vodafone“ nurodo, kad tinklas autonomiškai veikia 4–6 valandas nuo baterijų, vėliau įjungiami generatoriai, o vartotojai raginami taupiai naudotis internetu ir vengti didelį srautą generuojančio vaizdo turinio.
Dideliame šaltyje ryšio stabilumą lemia tie patys fizikos dėsniai, kurie veikia ir asmeninius įrenginius. Pirmiausia nukenčia akumuliatoriai: cheminiai procesai sulėtėja, sumažėja atiduodamos energijos kiekis, baterijos išsikrauna greičiau ir kraunasi lėčiau. Antroji silpnoji grandis – generatoriai, kuriuose šaltyje sutirštėja tepalas, todėl automatinis jų paleidimas tampa sudėtingesnis: įranga kartais blokuoja įsijungimą arba pati išsijungia, kad išvengtų gedimų. S. Prybytko pabrėžia, kad tinklų palaikymas tokiomis sąlygomis yra itin sunkus darbas: techninės komandos dirba 24/7 režimu, važiuoja į objektus, rankiniu būdu šildo ir paleidžia generatorius bei keičia akumuliatorius.
Fiksuotojo interneto atveju žema temperatūra taip pat veikia rezervinio maitinimo sistemas. Tai nėra gedimas, o normalus fizikinis reiškinys. „IPnet“ aiškina, kad akumuliatoriai efektyviausiai veikia esant teigiamai temperatūrai, o nukritus žemiau 0 °C jų talpa sumažėja, todėl autonominio darbo trukmė trumpėja. Taip pat pažymima, kad galingos LiFePO₄ sistemos esant minusinei temperatūrai dėl vidinių apsaugų gali visai nesikrauti, todėl tiekėjai naudoja šildymą technologinėse aikštelėse ir stengiasi palaikyti jose teigiamą temperatūrą. „Pavutyna“ vadovas Oleksandras Arutiunianas atkreipia dėmesį, kad šalčio poveikis daugiausia priklauso nuo įrangos projektavimo ir jos įrengimo vietos: jei įranga laikoma ne lauke, problemų paprastai būna mažiau.
Kalbant apie namų internetą, operatoriai pabrėžia, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne tiek dėl šalčių, kiek dėl ilgalaikių elektros atjungimų. „Kyivstar“ teigimu, jei elektra dingsta ilgiau nei 12 valandų, akumuliatoriai išsikrauna, o jiems visiškai įkrauti prireikia 4–6 valandų, todėl fiksuotas internetas gali veikti nestabiliai. „IPnet“ pabrėžia, kad jų GPON infrastruktūroje svarbiausia – nenutrūkstamas rezervinio maitinimo sistemų ir generatorių darbas centruose, o pagal reguliuotojų reikalavimus pagrindinė įranga turi veikti bent 72 valandas be miesto elektros tinklo. Vis dėlto, kad internetas veiktų bute ar name, vartotojas privalo pasirūpinti rezerviniu maitinimu maršrutizatoriui ir optiniam tinklo terminalui (ONU), pavyzdžiui, naudodamas išorinę bateriją (power bank) arba mini UPS.
„Pavutyna“ nurodo, kad jie naudoja dvi technologijas – FTTB ir xPON. Abonentai, prijungti prie xPON, ryšio neprarado nė karto, nes sistema suprojektuota taip, kad veiktų daugiau nei 100 valandų. Su FTTB technologija situacija sudėtingesnė: akumuliatoriai išlaiko tinklą 12–30 valandų, priklausomai nuo apkrovos ir sąlygų. Kai elektros nebūna iki 50 valandų, tenka keisti akumuliatorius ir ryšys laikinai dingsta, todėl klientams aktyviai siūloma pereiti prie xPON.
Skaitmeninės transformacijos ministerija pabrėžia, kad patikimiausias būdas turėti internetą be elektros yra būtent xPON technologija, nes tarp tiekėjo ir namo nėra tarpinės įrangos, kuriai reikėtų atskiro elektros maitinimo. Jeigu namuose turite rezervinį maitinimą maršrutizatoriui ir ONU, internetas gali veikti ilgiau nei tris paras net visiškoje tamsoje. Ministerijos teigimu, xPON paklausa gerokai išaugo, nes žmonės renkasi sprendimus, kurie atlaiko ilgus atjungimus.
Kad namų internetas veiktų ilgiau, rekomenduojama pasitikrinti pas savo tiekėją, ar name jau įdiegta xPON technologija, ir, jei įmanoma, pereiti prie jos. Taip pat būtina pasirūpinti rezerviniu maitinimu: paprasta išorinė baterija arba nedidelis UPS maršrutizatoriui ir ONU gali išlaikyti internetą veikiančią iki trijų parų. Jei name būtina atnaujinti tinklą, kad būtų galima įdiegti xPON, verta susitarti su kaimynais – kuo daugiau norinčių prisijungti, tuo greičiau tiekėjas paprastai įrengia optinį ryšį.
