Pastaraisiais metais pasaulio žiniasklaida daug dėmesio skiria virusams, turintiems pandeminį potencialą – tokiems kaip Nipah virusas, taip pat naujoms gripo ir COVID‑19 bangoms. Tuo pat metu tyliai, be didesnio viešojo susidomėjimo, plečiasi kita, ne mažiau pavojinga grėsmė, susijusi ne su virusais, o su bakterijomis.
Ši „tylioji pandemija“ – tai didėjantis mikroorganizmų atsparumas antibiotikams. Dėl jo palaipsniui silpsta vienos svarbiausių šiuolaikinės medicinos priemonių veiksmingumas.
Vien Europos Sąjungoje kasmet dėl bakterinių infekcijų, kurias sukelia vaistams atsparios bakterijos, miršta apie 30–33 tūkst. žmonių. Pasauliniu mastu, Ročesterio technologijos instituto (JAV) biochemijos profesoriaus André O. Hudsono teigimu, šis reiškinys prisideda prie beveik 5 mln. mirčių kasmet.
Antibiotikams atsparios bakterijos – tai auganti pasaulinė grėsmė, galinti sukelti dramatiškų padarinių, jei nebus pakeistas požiūris į antibiotikų vartojimą. Ar tokia katastrofa neišvengiama? Ką šiuo metu rodo naujausi moksliniai duomenys?
Antibiotikams atsparių bakterijų pasekmės: dar ne viskas prarasta
Bakterijos natūralios evoliucijos metu gali taip pakisti, kad vaistai, skirti joms sunaikinti, tampa vis mažiau veiksmingi. Tačiau dažnas ir neretai nepagrįstas antibiotikų vartojimas medicinoje ir žemės ūkyje šį procesą gerokai paspartina.
Didėjantis bakterijų atsparumas apsunkina infekcijų gydymą, o tai reiškia, kad net įprastos, rutininės medicininės procedūros tampa rizikingesnės.
„Įsivaizduokite, kad atvykstate į ligoninę dėl bakterinio ausų uždegimo, o gydytojas jums sako: ‘Mes jau nebeturime pasirinkimo.’ Tai skamba dramatiškai, bet antibiotikų atsparumas priartina šį scenarijų prie realybės vis didesniam žmonių skaičiui“, – pabrėžia prof. André O. Hudsonas.
Pasak jo, mokslininkai jau seniai įspėja, kad būtina keisti situaciją. „Kaip mikrobiologas ir biochemikas, tiriantis antimikrobinį atsparumą, matau keturias pagrindines kryptis, kurios per artimiausią dešimtmetį nulems, kaip visuomenė kovos su bakterijų atsparumu antibiotikams“, – aiškina mokslininkas.
Anot jo, keturi svarbiausi veiklos keliai, galintys pakeisti kovą su antibiotikams atspariomis bakterijomis, yra spartesnė diagnostika, nauji gydymo metodai, platesnis problemos suvokimas ir geresnis naujų vaistų prieinamumas.
Kaip teisingai parinkti antibiotiką? Nauji metodai ir požiūrio kaita
Naujausios tendencijos siejamos su pažangiomis technologijomis. Tokios priemonės kaip mikrofluidika, genomo sekoskaita ar dirbtinis intelektas leidžia nustatyti infekciją sukeliančias bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.
Taip gydytojai vis dažniau gali parinkti tikslinį, konkrečiai bakterijai pritaikytą antibiotiką, o ne plataus veikimo vaistą, kuris neretai prisideda prie atsparumo formavimosi.
Kartu atsiranda ir naujų gydymo krypčių – pavyzdžiui, mikrobiomą veikiančios terapijos ar fagoterapija, kai bakterinės, ypač vaistams atsparios infekcijos gydomos specialiais virusais – bakteriofagais.
Prof. Hudsonas pabrėžia ir būtinybę keisti požiūrį į šią problemą: tai ne vien medicinos, bet ir ekologijos, žemės ūkio bei socialinė problema. Todėl reikalingos naujos gairės, jungiančios mikrobiologiją, ekologiją, žemės ūkį ir visuomenės sveikatą.
Ne mažiau svarbios yra politika ir finansavimas. Naujiems antibiotikams kurti būtinos aiškios priemonės, kurios skatintų farmacijos įmones ir mokslininkus investuoti į šią sritį nesukeliant jiems pernelyg didelės finansinės rizikos.
Eksperto teigimu, ateitis nėra iš anksto nulemta. Šiuo metu intensyviai kuriami spartesni diagnostiniai testai, naujos terapijos, ekosisteminės strategijos ir politinės reformos. Lemia vienas klausimas: ar žmonija spės įdiegti šias inovacijas pakankamai greitai, kad sustabdytų „tyliąją pandemiją“, kol antibiotikų atsparumas dar netapo negrįžtamas?
