Grėsmė pasaulio energetikos rinkoms kyla ne vien dėl Hormūzo sąsiaurio. Artimuosiuose Rytuose yra dar vienas strategiškai svarbus jūrų kelias, kurį Iranas, kaip teigiama, svarsto panaudoti spaudimui didinti, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesugebės sumažinti įtampos karo su Iranu kontekste.
Ekspertai perspėja: jei Irano remiami veikėjai užblokuotų Bab el Mandebo sąsiaurį – intensyvaus laivybos eismo „butelio kaklelį“ Raudonojoje jūroje – tai dar labiau padidintų pasaulio finansinius sukrėtimus ir galėtų pakelti naftos kainą iki 150 JAV dolerių už barelį.
Irano kariuomenės pareigūnas šeštadienį pusiau oficialiai naujienų agentūrai teigė, kad jei JAV ir Izraelis atakuotų daugiau šalies energetikos infrastruktūros objektų, Iranas didintų „nesaugumą kituose sąsiauriuose, įskaitant Bab el Mandebo sąsiaurį ir Raudonąją jūrą“.
Bab el Mandebo sąsiauris, esantis už šimtų mylių nuo Hormūzo, prie Jemeno pietvakarinio pakraščio, yra kelias laivams, gabenantiems apie 10 proc. pasaulio naftos ir gamtinių dujų tiekimo. Šį sąsiaurį anksčiau jau buvo taikiusiis Irano remiama Jemeno sukilėlių grupuotė – hučiai, atakavusi laivus dronais ir raketomis.
Buvęs vienas pagrindinių Izraelio gynybos pajėgų Irano tyrėjų Danny Citrinowiczius sako neabejojantis, kad hučiai galiausiai gali įsitraukti.
„Neabejoju, kad galiausiai hučiai įsitrauks ir padarys du dalykus – pirma, blokuos Bab el Mandebo sąsiaurį, antra, bandys neleisti sauditams iš „Janbu“ uosto plukdyti naftos tanklaiviais“, – teigė D. Citrinowiczius.
Pastarąjį mėnesį Bab el Mandebo sąsiauris tapo alternatyviu maršrutu Vidurio Rytų naftai pasiekti rinkas, nes Irano grasinimai faktiškai paralyžiavo Hormūzo sąsiaurį. Nors hučiai pernai sutiko su paliaubomis, jų lyderis šį mėnesį perspėjo, kad „mūsų rankos yra ant gaiduko, kai kalbama apie karinę eskalaciją“.
„Jei karas eskaluosis, turėtume tikėtis, kad jie įsitrauks ir atnaujins savo jūrinę kampaniją“, – sakė Vašingtono „Artimųjų Rytų politikos instituto“ vyresnioji bendradarbė Noam Raydan, tirianti energetikos ir jūrinių rizikų klausimus regione.
Jos teigimu, 2023–2025 m. hučiai buvo sulėtinę pasaulinę laivybą Bab el Mandebo ruože, o net ir paliaubų laikotarpiu grasinimai niekur nedingo.
„Negalėčiau pasakyti: „pradėkite jūrinę kampaniją“, nes hučiai niekada nesustojo. Jie ją pristabdė pernai, bet ši grėsmė išlieka“, – pabrėžė N. Raydan.
Tuo metu dvi didžiausios pasaulio laivybos bendrovės – Šveicarijoje įsikūrusi „MSC“ ir Danijos „Maersk“ – esą jau vengia regiono dėl išaugusio atakų pavojaus.
Nate’as Swansonas, 2022–2025 m. dirbęs Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje Irano klausimais, teigė, kad jį stebina, jog Iranas iki šiol nesiėmė ryžtingiau stengtis uždaryti Bab el Mandebo sąsiaurį.
„Tai gali būti strateginė kantrybė, tai gali būti sumenkusios galimybės, arba tai gali būti koks nors šalutinis susitarimas su sauditais“, – sakė N. Swansonas, dabar dirbantis „Atlantic Council“ vyresniuoju bendradarbiu.
Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos su Iranu tęsiasi, Teheranui ieškant būdo pasitraukti iš konflikto. Tačiau ji perspėjo, kad D. Trumpas gali „pragarą paleisti“ pirmiausia smogdamas energetikos infrastruktūros taikiniams.
„Jei Iranas nepriims dabarties realybės, jei nesupras, kad jis buvo kariniu požiūriu nugalėtas ir toks bus toliau, prezidentas Trumpas užtikrins, kad smūgiai bus stipresni nei bet kada anksčiau“, – sakė K. Leavitt.
D. Citrinowicziaus vertinimu, jei derybos įstrigtų arba žlugtų, Bab el Mandebo sąsiaurio uždarymas taptų vienu galingiausių Irano politinių svertų ir galėtų į karą įtraukti hučius.
„Jei viskas eskaluosis ir Trumpas smogs energetikos objektams, iranai atsidurs labai sudėtingoje situacijoje“, – sakė jis, pridūręs, kad Bab el Mandebo uždarymas galėtų reikšti naują ekonominio skausmo lygį. Jo nuomone, Irano režimas nėra toks desperatiškas dėl susitarimo, kaip D. Trumpas, regis, mano.
Pasak ekspertų, Bab el Mandebo blokada atitiktų Irano asimetrinės strategijos logiką – maksimaliai trikdyti, kai šalį slegia JAV oro pajėgų pranašumas. Sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Indijos vandenynu, yra ketvirtas pagal svarbą pasaulinis laivybos „butelio kaklelis“ ir plačiausioje vietoje tesiekia apie 20 mylių. Jis yra tarp Jemeno rytuose ir Džibučio bei Eritrėjos vakaruose.
Per šį maršrutą keliauja ne tik energijos ištekliai – tai svarbus kelias elektronikai, drabužiams, baldams, buities prekėms, taip pat maisto produktams ir žaliavoms, pavyzdžiui, kviečiams, kukurūzams ir kavai. Sąsiauris sujungia Afrikos, Europos ir Azijos rinkas, įskaitant Artimuosius Rytus.
„Eurasia Group“ Irano analitikas Gregory Brew pabrėžė, kad hučiai iki šiol susilaikė nuo aktyvaus įsitraukimo, tačiau tai gali pasikeisti, jei JAV ir Izraelis didins spaudimą.
„Jei hučiai nuspręstų nebestovėti nuošalyje ir prisijungti prie šio karo – net ir gana ribotai, paleisti kelias raketas ar dronus – tanklaivių iškrovimas taptų neįmanomas, ir tai iš 10 mln. barelių per dieną sutrikdymo virstų 15–17 mln. barelių per dieną sutrikdymu“, – sakė G. Brew. Jo teigimu, žalios naftos kaina greitai šokteltų nuo 90–100 JAV dolerių už barelį iki 150.
Saudo Arabija didino vamzdynų pajėgumus į Raudonosios jūros „Janbu“ uostą, kad galėtų išgabenti apie 3–5 mln. barelių naftos per dieną, apeidama Hormūzo sąsiaurį.
D. Trumpas pastarosiomis dienomis tvirtino, kad vyksta derybos dėl karo pabaigos su Irano lyderiais, tačiau neaišku, ar jos suteiks realią išeitį iš konflikto.
Po to, kai pirmadienio rytą jis savo platformoje „Truth Social“ parašė atidedantis žadėtą smūgį Irano energetikos infrastruktūrai dėl derybų, naftos kaina smuko 10 proc. – iki mažiau nei 90 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau vėl pakilo virš 100.
Jis taip pat teigė, kad JAV yra „geroje derybinėje pozicijoje“, o Iranas – „be gynybos“.
„Mes kontroliuosime viską, ko tik norėsime“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie Hormūzą. „Jei galime tai užbaigti be daugiau žuvusiųjų, nesunaikindami 10 mlrd. dolerių vertės naujų elektrinių, kurios jiems yra lyg brangiausias turtas, norėčiau taip ir padaryti.“
Vis dėlto, nepaisant kalbų apie susitarimą, į regioną išsiunčiami tūkstančiai jūrų pėstininkų, o pirmoji banga turėtų atvykti artimiausiomis dienomis – maždaug tuo metu, kai artėja galimas terminas JAV smūgiui Irano energetikos infrastruktūrai.
Baltųjų rūmų pareigūnai, kaip teigiama, toliau ieško kontaktų su Irano veikėjais, kurie galėtų būti pasirengę deryboms, tačiau nėra aišku, ar režimas apskritai pasirengęs sudaryti sandorius.
D. Citrinowicziaus teigimu, pastarosiomis savaitėmis Irano režimas pamatė, kiek pasaulinės įtakos gali turėti uždarydamas Hormūzą ir sukeldamas ekonominį spaudimą visame pasaulyje. Jei D. Trumpas eskaluotų situaciją atakuodamas Irano Chargo salą, per kurią eksportuojama apie 90 proc. Irano naftos, arba smogdamas regiono energetikos infrastruktūrai, Bab el Mandebas galėtų tapti kitu režimo galios demonstravimo tašku.
„Mes nesame situacijoje, kai iranai kapituliuoja, o Trumpas tuo pat metu yra desperatiškai nusiteikęs deryboms“, – sakė D. Citrinowiczius. „Kitą dieną jis pirmas sumirksėjo.“
