Prezidentas Donaldas Trumpas pirmuosius savo valdymo metus praleido menkindamas JAV sąjungininkus. Dabar jis nori jų pagalbos Amerikai kare su Iranu – bet niekas nerodo tam entuziazmo.
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas retai kada praleisdavo progą kritikuoti Amerikos partnerius – pasitelkdamas muitus, įžeidinėjimus ir grasinimus įsiveržti į Grenlandiją.
Tačiau dabar 79 metų respublikonas pareiškė, kad tikisi, jog tie patys sąjungininkai padės vėl atverti Hormūzo sąsiaurį naftos transportui, ir piktai sureagavo, kai jie atsisakė.
„Tai išskirtinis reikalavimas“, – sakė buvęs viceprezidentės Kamalos Harris patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Philipas Gordonas, dabar dirbantis Brookingso institute.
„Rizikuoti žmonių gyvybėmis ne tik dėl pačios operacijos, bet ir dėl prezidento, kuris pastaruosius 15 mėnesių nedarė nieko kito, tik visus įžeidinėjo ir keikė, tikriausiai yra per daug“, – AFP sakė Ph. Gordonas.
D. Trumpas perspėjo, kad NATO aljansui gali kilti pavojus, jei šis nesiims veiksmų strateginiam vandens keliui atblokuoti, sakydamas, kad kitos šalys per jį gauna didžiąją dalį naftos ir todėl turi prisidėti.
Tačiau, nors pirmadienį jis tvirtino, kad „mums nereikia niekieno pagalbos“ sąsiauriui atlaisvinti, jis taip pat grūmojo, kad JAV sąjungininkės nuo Europos iki Azijos yra skolingos Vašingtonui už tai, kad šis dešimtmečius joms teikė apsaugą.
D. Trumpas užsipuolė net ir Kiniją, kad ši nepadeda.
„Ironijos sluoksniai“
Užsienio šalių sostinėse vyrauja didelis skepticizmas dėl įsitraukimo į karą, dėl kurio D. Trumpas su jomis nesikonsultavo, tačiau kuris vis dėlto sukėlė didelių trikdžių jų ekonomikoms.
Prie jų nenoro prisideda ir tai, kad D. Trumpas, grįžęs į pareigas, daugybę kartų nenulaikė liežuvio už dantų.
D. Trumpas sąjungininkes apdėjo muitais, peikė NATO nares dėl jų išlaidų gynybai ir paramos Ukrainai ir pristatė nacionalinio saugumo strategiją, kurioje pirmenybė teikiama D. Trumpui palankių partijų Europoje stiprinimui.
Maža to, jis menkino indėlį šalių, kurių kariai kovojo ir žuvo kartu su JAV kariais Irake ir Afganistane, ir teigė, kad Amerika pati viena laimėjo Antrąjį pasaulinį karą.
Taip pat D. Trumpas grasino įsiveržti į Grenlandiją, o tai paskatino beprecedentę vienybės demonstraciją už NATO narę Daniją, privertusią D. Trumpą atsitraukti.
„Čia yra keli ironijos sluoksniai“, – pastebėjo Erwanas Lagadecas iš George‘o Washingtono universiteto Elliotto tarptautinių reikalų mokyklos.
E. Lagadecas sakė, kad JAV „pradėjo karą nepasitarusios su sąjungininkais ir dabar tikisi, kad jie iškuops visą jovalą, bet to tikrai nebus“.
Be to, jis pridūrė, kad vargu ar NATO ar turėtų galimybių ir ar pasiektų bendrą sutarimą kokiai nors didelei misijai Hormūzo sąsiauryje pradėti.
„Patyčios ir šantažas“
Prieš invaziją į Iraką 2003 m. tuometinis prezidentas George’as W. Bushas praleido daug mėnesių kurdamas vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“, kurią sudarė daugiau nei 40 šalių, pasirengusių paremti Jungtines Valstijas.
Tačiau D. Trumpas, kurio kritika Irako karui ir kitoms klampioms JAV misijoms buvo pagrindinis jo politikos „Pirmiausia – Amerika“ elementas, nesukūrė jokio panašaus aljanso karui, kuris, kaip jis manė, greitai baigsis.
Europos valstybės, kurios ir jau taip vargsta dėl karo Ukrainoje ir savo ekonomikų, turi labai praktinių problemų, apsunkinančių įsitraukimą į Irano reikalus, sakė Liana Fix iš Užsienio santykių tarybos.
„Tai ne kerštas, o tiesiog labai realūs suvaržymai ir politinių kompromisų poreikis“, – AFP sakė L. Fix.
Tačiau nors JAV sąjungininkės vis dar vengia erzinti D. Trumpą dėl Hormūzo, jos taip pat gali nuspręsti parodyti, kad nebenori būti stumdomos.
„Jei jos jam pritars, jis padarys išvadą, kad patyčios ir šantažas veikia. Tokia buvo jo patirtis per visus pirmuosius metus, ir tik Grenlandija tam padarė galą“, – sakė Ph. Gordonas, kuris taip pat buvo prezidento Barako Obamos specialusis padėjėjas. – O dabar, kaip sakoma, ką pasėjai, tą ir pjausi.“
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
