Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas toliau pabrėžia būtinybę užtikrinti Amerikos kontrolę Grenlandijoje, teigdamas, kad ši teritorija yra strategiškai svarbi JAV saugumui. Tuo pat metu Europos lyderiai vis atviriau reiškia nepritarimą jo pareiškimams ir grasinimams įvesti naujus muitus sąjungininkams, apie tai praneša žiniasklaida.
Pirmadienį Donaldas Trumpas išsiuntė laišką Norvegijos ministrui pirmininkui Jonasui Gahrsui Støre’i, kuriame pareiškė, jog nebesijaučia esąs „įpareigotas galvoti vien tik apie taiką“, kai, anot jo, Norvegija „nusprendė neskirti“ jam Nobelio taikos premijos. Støre patvirtino gavęs laišką ir paaiškino, kad tai buvo atsakymas į trumpą jo ir Suomijos prezidento vardu siųstą žinutę.
Anksčiau tą pačią dieną Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth“ paskelbė pareiškimą, kuriame apkaltino Daniją nesugebėjimu užtikrinti Grenlandijos saugumo.
„NATO jau 20 metų sako Danijai: jūs turite neutralizuoti Rusijos keliamą grėsmę Grenlandijoje. Deja, Danija nepajėgi nieko su tuo padaryti. Dabar atėjo metas, ir tai bus padaryta!!!“ – rašė JAV prezidentas.
Jis taip pat suabejojo istorinėmis Danijos suvereniteto saloje prielaidomis, pareikšdamas, kad Danijos buvimas Grenlandijoje nėra išskirtinis: „Visa tai tėra faktas, kad prieš kelis šimtus metų ten prisišvartavo vienas laivas, tačiau ir mūsų laivai ten taip pat švartavosi.“ Trumpas dar kartą pabrėžė, kad sala yra strategiškai svarbi JAV, o Vašingtonas ketina perimti šios teritorijos kontrolę „gražiuoju“ arba „bloguoju“.
Europos lyderiai savo ruožtu teigia, kad Jungtinės Valstijos peržengė ribą, grasindamos padidinti muitus toms šalims, kurios pasisako prieš Trumpo planus. Nepritarimą tokioms priemonėms viešai pareiškė Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga, neatmetusios galimybės imtis atsakomųjų ekonominių žingsnių.
Pirmadienį Jungtinė Karalystė oficialiai sureagavo į Trumpo grasinimus įvesti naujus muitus aštuonioms šalims – Danijai, Suomijai, Prancūzijai, Vokietijai, Nyderlandams, Norvegijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei – kurios išreiškė susirūpinimą dėl jo pareiškimų apie Grenlandiją.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad muitų taikymas sąjungininkams yra „netinkamas būdas spręsti nesutarimus aljanso viduje“ ir neatitinka niekieno interesų. Jis pabrėžė partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis svarbą, tačiau atkreipė dėmesį, kad partnerystė „nereiškia atsisakymo savo principų“.
Pasak Starmerio, bet kokie sprendimai dėl būsimo Grenlandijos statuso „priklauso išimtinai Grenlandijos žmonėms ir Danijos Karalystei“. Jis taip pat pažymėjo, kad salos saugumo reikšmė didės, klimato kaitai keičiant Arkties regioną.
„Atsiveriant naujiems jūrų maršrutams ir stiprėjant strateginei konkurencijai, į Tolimuosius Šiaurės regionus kryps vis daugiau dėmesio“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras.
Starmeris akcentavo, kad Jungtinė Karalystė siekia išsaugoti santykius su JAV „tvirtus, konstruktyvius ir orientuotus į rezultatą“, įskaitant gynybos, žvalgybos ir saugumo bendradarbiavimą. Kartu jis pabrėžė, kad sąjungininkų nesutarimų negalima ignoruoti.
Britų vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, jog prekybos karas pirmiausia pakenktų eiliniams piliečiams ir smulkiajam verslui dėl augančių kainų bei tiekimo grandinių sutrikimų. Jis pabrėžė, kad jo, kaip ministro pirmininko, užduotis – padaryti viską, kad tokio scenarijaus būtų išvengta.
