Traukiate iš lysvės kreivas morkas? Štai kokia klaida dirvoje jas taip sugadina

Morkas pasėti nesudėtinga, tačiau užauginti gražius, lygius ir vienodus šakniavaisius – jau rimtesnis iššūkis. Jei kasmet iš lysvės traukiate susisukusias, išsišakojusias, tarsi „raguotas“ morkas, problema dažniausiai slypi ne sėklose ar veislėje, o dirvoje.

Tokią morką, žinoma, valgyti galima, tačiau ji prastai atrodo ir ją labai nepatogu lupti. Daug kas kaltina sėklas, bet dažniausiai „ragai“ atsiranda dėl to, kad šakniavaisis augdamas susiduria su kliūtimis.

Morka auga ten, kur jai lengviausia. Jei dirva suslėgta, joje pasitaiko akmenukų ar kietų grumstų, šaknis negali leistis tiesiai žemyn ir pradeda „apeiti“ kliūtis: pasuka į šoną, išsišakoja, suformuoja kelias ataugas. Panašus efektas pasireiškia ir tada, kai į dirvą įterpiamas šviežias mėšlas arba dideli, nesuirusio komposto gabalai.

Sprendimas paprastas – tinkamai paruošti dirvą. Prieš sėją ją būtina giliai supurenti, mažiausiai iki 30 cm. Ne tik paviršiuje, o iš tiesų giliai – kastuvu arba šakėmis. Tuomet įterpkite gerai perpuvusio komposto ar perpuvusio mėšlo ir dar kartą perkasite. Dirva turi būti puri, vientisa, be grumstų ir akmenukų. Jei žemė sunki, molinga, verta įmaišyti smėlio.

Sėklas sėkite 1–2 cm gyliu. Tarpueiliai turėtų būti 25–30 cm, o tarp augalų palikite 3–5 cm. Jei pasėsite per tankiai ir neprakretinsite, morkos stums viena kitą, konkuruos dėl vietos ir taip pat deformuosis.

Kad sėklos pasiskirstytų tolygiau, jas patogu sumaišyti su smėliu arba pjuvenomis – taip jos nekris „krūvelėmis“. Po sėjos dirvą lengvai prispauskite, kad sėklos turėtų gerą kontaktą su žeme.

Pirmas dvi ar tris savaites po sėjos morkos gali „nerodyti gyvybės“ – tai normalu. Svarbiausia tuo metu neleisti dirvai išdžiūti ir nepalikti susidarančios kietos plutelės, nes ji taip pat gali prisidėti prie šakniavaisių deformacijos. Reguliarus laistymas ir purenimas tarpueiliuose sezono pradžioje – ir morkos augs tokios, kokių tikitės.