Dažniausiai kotletų apvoliojimas vyksta pagal trijų etapų schemą: pirmiausia kotletas apvoliojamas kvietiniuose miltuose, tuomet – išplaktame kiaušinyje, o galiausiai – džiūvėsėliuose.
Žinoma, kiekvieni namai turi savą būdą, tačiau šis yra vienas populiariausių. Vis dėlto pasirodo, kad jis nėra toks veiksmingas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o kai kuriais atvejais netgi lemia guminę, mažai apetitą keliančią kotletų tekstūrą.
Auksinės kopetėlės iš kopūsto su bulvių įdaru – įdomi alternatyva balandėliams ir krokietams
Jeigu mėgstate tradicinius patiekalus, verta išbandyti ir kiek kitokią jų variaciją. Vietoje įprastų balandėlių ar krokietų galima paruošti auksines „koperteles“ iš kopūsto lapų su bulvių įdaru.
Tokie ryšeliai iš virto kopūsto lapų ir kvapnaus bulvių, svogūnų bei prieskonių įdaro, lengvai apkepinti keptuvėje iki auksinės spalvos, gali tapti puikiu pagrindiniu patiekalu arba garnyru prie mėsos. Iš išorės jie būna traškūs, o viduje – minkšti ir sotūs, todėl puikiai tinka ir kasdieniams pietums, ir šventiniam stalui.
Kodėl kotletai gaunasi guminiai?
Priešingai, nei dažnai manoma, miltai visai nėra būtini apvoliojant kotletus, o kartais netgi gali sugadinti visą patiekalą. Kvietiniai miltai, naudojami kaip pirmasis apvoliojimo sluoksnis, gali lemti kietą, guminę kotleto konsistenciją po kepimo.
Susilietę su drėgna mėsa, miltai sudaro lipnų, vientisą sluoksnį, kuris kaitinant sukietėja. Įstrigusi garų drėgmė neleidžia mėsai tinkamai kepti – ji labiau troškinama, o ne kepama. Dėl to kotleto struktūra tampa elastinga ir guminė, ypač jam atvėsus.
Ne tik miltai
Vertėtų atsiminti, kad vien miltai ne visuomet yra vienintelė gamybos nesėkmių priežastis. Guminė kotletų tekstūra dažnai atsiranda ir dėl per žemos kepimo temperatūros, per storos apvoliojimo (paniruotės) sluoksnio arba dėl kotletų kepimo po dangčiu.
Tokiu atveju keptuvėje kaupiasi garai ir mėsa vietoje kepimo ima troškintis. Jeigu norite, kad kotletas būtų sultingas, minkštas viduje ir traškus išorėje, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į apvoliojimo sudėtį, bet ir į pačią kepimo techniką.
Traški kotletų apvoliojimo pluta
Kotletai be miltų sluoksnio leidžia labiau išryškėti kiaušinio ir džiūvėsėlių deriniui, kuris visiškai pakanka idealiai tekstūrai išgauti. Kiaušinis sudaro ploną, elastingą sluoksnį, kuris kepant pamažu sutvirtėja ir nesulaiko perteklinės drėgmės, o džiūvėsėliai suteikia traškumą ir auksinę spalvą, nepakisdami mėsos struktūros.
Taip paruoštas kotletas viduje lieka minkštas ir sultingas, o išorėje – maloniai traškus. Tai ideali versija sočiam naminiam pietų patiekalui.
Kaip paruošti traškius kotletus?
Pats gamybos procesas nedaug skiriasi nuo įprasto. Pirmiausia nugarinę ar kitą pasirinktą mėsos gabalą supjaustykite riekelėmis ir išplokite iki maždaug 0,5–1 cm storio. Tuomet mėsą nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, kad pašalintumėte perteklinę drėgmę. Kiaušinį gerai išplakite su žiupsneliu druskos ir, jei norite, su trupučiu pipirų ar kitų prieskonių. Kiekvieną kotletą kruopščiai apvoliokite išplaktame kiaušinyje – šiuo atveju jis veikia kaip natūralūs „klijai“ džiūvėsėliams.
Tuomet kotletą apvoliokite džiūvėsėliuose, lengvai prispauskite, kad jie gerai prikibtų, o perteklių atsargiai nukratykite. Keptuvėje įkaitinkite pakankamą kiekį riebalų – svarbu, kad jie būtų gerai įkaitę, bet nepradėtų degti. Kotletus kepkite iš abiejų pusių, kol jie įgaus auksinę spalvą ir traškią plutelę. Kepimo metu keptuvės geriau neuždengti, kad viduje nesikauptų garai ir mėsa nebūtų troškinama. Taip paruošti kotletai bus sultingi viduje ir maloniai traškūs išorėje.
